• 1920-01-09
  • Kaunas
#LaikinojiSostinė#LaikmečioSpalvos#Spauda

1920 m. sausio 9 d. | Valdžios žinios

Visi žydai, savo gyvenamose vietose, yra vietos žydų bendruomenės nariai ir vesti, kulto, labdarybės, socialinės pagalbos, mokyklų ir apskritai dvasinės kultūros reikalams jie turi teisės rinkti Bendruomenės Tarybas (Vaad‘as).

Valdžios žinios

Laikinojo įstatymo apie žydų bendruomenių tarybų teises apkrauti mokesniais gyventojus žydus projektas

(priimtas susidariusios iš A. Voldemaro, L. Noreikos ir M. Soloveičiko Komisijos reakcijos)

  1. Visi žydai, savo gyvenamose vietose, yra vietos žydų bendruomenės nariai ir vesti, kulto, labdarybės, socialinės pagalbos, mokyklų ir apskritai dvasinės kultūros reikalams jie turi teisės rinkti Bendruomenės Tarybas (Vaad‘as).

Pastaba: Vietose, kur žydai dėl mažo savo skaičiaus negali sudaryti savistovių bendruomenės Tarybų (Vaad‘ų), jie dedasi su artimomis bendruomenėmis ir sudaro su jomis bendrą Tarybą (Vaadą).

Pastaba II: Kiekvienas žydas turi teisės išstoti iš bendruomenės ir tuo patim jis netenka tų teisių, kuriomis jis naudojos būdamas bendruomenės narys. Pareiškimas apie išstojimą turi būti įduotas raštu.

  1. Rinkimų vykdymo taisykles leidžia žydų reikalų Ministeris ir išrinktas šiomis taisyklėmis Tarybas (Vaadai) žydų reikalų Ministeris tvirtina registruoja.
  2. Žydų Reikalų Ministerio patvirtintos Tarybos (Vaadai) turi teisės reikalų patenkinimui, nurodytų 1 punkte apkrauti gyventojus tam tikrais mokesniais.
  3. Šių mokesnių sistemą ir jų dydį nustato kiekviena bendruomenės Taryba (Vaadas) ir tvirtina žydų reikalų Ministeris.
  4. Šių mokesnių dydis, kuris priklauso kiekvienam sumokėtojui, neturi būti didesnis už valstybinių ir municipalinių sumą, kuri turi būti iš šio sumokėtojo išieškomas tais pat metais.
  5. Šie mokesniai išieškomi nustatyta valstybinių mokesnių išieškojimui tvarka. Išieškant šie mokesniai iš nemokėjusio asmens turto, reikalingo iš jo valstybiniai mokesniai išieškomi pirma bendruomenės mokesnių.
  6. Dėl šio įstatymo vykdymo tvarkos žydų reikalų Ministeris išleidžia atskirą instrukciją.
  7. Soloveičikas

Žydų Reikalams Ministeris

Šiame straipsnyje aprašomi įstatai, kuriuos kūrė Lietuvos žydų bendruomenė. 1919–1924 m. Lietuva turėjo specialią žydų reikalų ministeriją, kuri praktiškai nustojo veikti 1923 m., kai M. Soloveičikas išvyko į Tel Avivą. Iki tol ši ministerija turėjo daug autonomijos Lietuvos politiniame gyvenime.

Kauno miesto muziejaus muziejininkas Simonas Jazavita

Maksas Soloveičikas, 1919–1923 m. ėjęs žydų reikalo ministro pareigas. Fotografija iš Lietuvos albumas, Kaunas, 1921

Šaltinis: Valdžios žinios, Lietuva, 1920 01 09, Nr. 6, p. 4.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=64951