1920 m. spalio 10 d. | Lenkijos kariuomenės 1-osios Lietuvos-Baltarusijos pėstininkų divizijos vado generolo Liucijano Želigovskio užrašai apie konfliktą su Lietuva

Biržiška pasakė: Kas yra Żeligowskis – ar Lenkijos patriotas, ar maištininkas?

Gen . Żeligowskio užrašai

Po pokalbių su Tautų Sąjungos Komisija, vykusių 1920 m. spalio 10 d. Vilniuje

Biržiška pasakė: Kas yra Żeligowskis – ar Lenkijos patriotas, ar maištininkas?

Į tai galima atsakyti: Yra maištininkas todėl, kad yra patriotas.

Gaila, kad Tautų Sąjungos nariai, kurių  gyventojai nekantriai laukė, nenori to suprasti, laikydamiesi ne besąlygiško teisingumo, o savo valstybių egoizmo principų. Vilnija dėl savo istorijos, gal gamtos, gal daugybės privalumų, gal religijos dažniausiai vertinama klaidingai. Ši klaida yra kiekviename Sąjungos žingsnyje.

Tai ne darbas dėl teisingumo. Tai darbas dėl politinių tikslų, šantažuojant ir darant didelį spaudimą. Komisijos nariai. Ar jie dega teisingumu? Ar jie ieško tiesos? Tai yra vidutiniškos moralės žmonės, žmonės menki, be idėjos, be valios, jie negalėjo sudominti Vilniaus, mačiusio didžių žygdarbių, didžių jausmų, didžio pasiaukojimo apraiškų. Vienas nusipirko pigius kailinius, kitas batus, trečias išsinuomojo damą ar šiaip dainininkę, ketvirtas nutarė, kad Lietuvos reikalas jam nerūpi, kadangi jo tėvynė pernelyg toli. Į Vilnių siųsti tokių žmonių nebuvo galima, gerbiant TS autoritetą.

Kalbėta: Żeligowskio afera, Żeligowskio avantiūra, Ż. maištas, vėliau Ż. akcija, vėliau Żeligowskio žygdarbis, o pagaliau T. Sąjunga klausia, kas tai yra. Tai yra protestas prieš Europos kišimąsi į mūsų vidaus reikalus…

<…>


Nepaisant daugybę amžių trukusios partnerystės, modernūs tautiniai lietuvių ir lenkų judėjimai , nors ir siekę išsivadavimo iš imperijų gniaužtų turėjo nemažai nesutarimų. Vis dėlto, susikūrus modernioms Lietuvos ir Lenkijos valstybėms konfliktas palaipsniui aštrėjo, jo kulminacija buvo 1920 m. spalio 8 d. įvykęs neva inscenizuotas Lenkijos kariuomenės generolo Liucijano Želigovskio žygis , kurio metu buvo užimtas Vilnius ir jo apylinkės. Tai buvo žemiausias taškas Lietuvos ir Lenkijos istoriniuose santykiuose. Lietuvos kariuomenė atremti puolimui nebuvo spėjusi pasirengti, nes buvo tikėtasi, kad Suvalkuose pasirašyta taikos sutartis neleis Lenkijai vykdyti puolimo. Pats Želigovskis buvo gimęs netoli Vilniaus, Ašmenoje (dab. Baltarusija), Pirmojo pasaulinio karo metais buvo vienas svarbiausių Lenkijos karininkų organizavusių karinius dalinius Rusijos imperijos sudėtyje. Nors Želigovskis teigė, kad jis veikė savavališkai, jau po kelių metų, Juzefas Pilsudskis pripažino, kad jis koordinavo ir vadovavo Želigovskio operacijai. Spalio 10 d. Želigovskis Vilniuje savo poziciją išdėstė Tautų Sąjungos atstovams, kurie buvo pasipiktinę jo žingsniu. Vakarų valstybės, nors ir rėmė Lenkiją kovoje prieš Sovietų Rusiją, Vilnių laikė priklausančia Lietuvai. Pastebima, kad po pokalbio su jais Želigovskis buvo įširdęs. Jis net paskelbė, kad Europa kišasi į ,,mūsų reikalus“. Specifinė detalė – pradžioje užrašų minimas Mykolas Biržiška, Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataras, likęs Vilniuje, siekęs daryti spaudimą ir parodyti Želigovskio veiksmų neteisėtumą.

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas Simonas Jazavita

Lenkijos kariuomenės generolas Liucijanas Želigovskis savo kabinete po Vilniaus užėmimo.. Fotografija iš Prancūzijos nacionalinės bibliotekos.


Šaltinis: Lietuvos ir Lenkijos santykiai: nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki L. Želigowskio įvykdyto Vilniaus užėmimo (1918 m. lapkritis–1920 m. spalis), Vilnius, 2012, (sud. E. Gimžauskas, rengė E. Gimžauskas, A. Svarauskas), p. 665

Fotografijos prieiga internete: https://classic.europeana.eu/portal/lt/record/9200518/ark__12148_btv1b53073582h.html?utm_source=new-website&utm_medium=button

3+