1920 m. spalio 22 d. | Karo invalido prisiminimai

Spalio 21 d. apie 16 val. gauta žinia, jog lenkų raitelių pulkas prasimušęs pro kairįjį 9 p. p. sparną ir įsibrovęs į mūsų užpakalį. Ryšys su divizijos štabu nutrauktas. Tada 7 p. p. dalys, mūsų būrys ir pora šarvuotų automobilių traukėsi naktį plentu į Širvintas.

Spalio 21 d. apie 16 val. gauta žinia, jog lenkų raitelių pulkas prasimušęs pro kairįjį 9 p. p. sparną ir įsibrovęs į mūsų užpakalį. Ryšys su divizijos štabu nutrauktas. Tada 7 p. p. dalys, mūsų būrys ir pora šarvuotų automobilių traukėsi naktį plentu į Širvintas. Traukimąsis buvo nejaukus, kadangi nebuvo žinoma, ar kelias nėra perkirstas.


Gimęs 1883 m. Rokiškio apskrityje, Nepriklausomybės kovų savanoris ir metraštininkas, Steigiamojo Seimo narys, Kauno savivaldybės narys, aktyvus visuomenininkas.  Petras Ruseckas I-ąjį savo ,,Savanorių žygių” tomą išleido 1937 m. Jo tikslas buvo , kad Nepriklausomybės kovos nenueitų užmarštin.  Šį kartą skelbiame ištrauką iš karo invalidu tapusio Prano Povilaičio atsiminimų. Kaip ir daugelio kitų Nepriklausomos Lietuvos šviesuolių, P. Rusecko likimas buvo tragiškas. Lietuvą antra kartą okupavus SSRS, P. Ruseckas buvo NKVD suimtas, o 1945 m. mirė išsekęs Džezkazgano lageryje, toli nuo tėvynės. Tremties vargus patyrė ir šio komentaro autorius vertėjas Pranas Povilaitis (1900 – 1958), kuris 1926 m. iš kariuomenės atleistas, kaip karų metu susigadinęs sveikatą ir gavęs dimisijos kapitono laipsnį.

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas Simonas Jazavita


Šaltinis: Petras Ruseckas, Savanorių žygiai, Kaunas, 1937,  p. 240

7+