1920 m. vasario 13 d. | Žodžio dailininkams ir kalbos mokovams
Lietuvių mokyklai daug kas stovi skersai kelio, ir tas, kas perdaug palengva šalinama. Šiuo tarpu turiu galvoje knygų trūkumą. Tuo tarpu dar toli gražu neturime visų reikiamų vadovėlių. Tatai visuomenė visai teisingai deda sąžinei tų mokytojų, kurie tur pakankamai mokslo ir prityrimo.
Žodžio dailininkams ir kalbos mokovams
Lietuvių mokyklai daug kas stovi skersai kelio, ir tas, kas perdaug palengva šalinama. Šiuo tarpu turiu galvoje knygų trūkumą. Tuo tarpu dar toli gražu neturime visų reikiamų vadovėlių. Tatai visuomenė visai teisingai deda sąžinei tų mokytojų, kurie tur pakankamai mokslo ir prityrimo. Aišku, kad mūs gyvenimo sąlygomis kiekvienas tos rūšies mokytojas turėjo numanyt, kad iš jo laukiama atatinkamo įnašo į mokomosios literatūros iždą. Ir tatai turėjo padaryti neatidėliodamas, nelaukdamas pasiūlymo, pakvietimo, jei del ko nors nelaiko savęs, ne visų pareigų privalumu, taigi ir ne visų teisių piliečiu.
Be vadovėlio mokytojas dar gal verstis. Daug sunkiau yra suprasti mokykla be knygyno.
Aukštesniųjų klasių mokiniai naudojasi rusų kalba leistomis knygomis ir mokslo žinioms papildyt ir su svetima dailiąja literatūra susipažint. Bet kas metai, didėja skaičius ėjusių mokslą nerusų kalba ir jos pakankamai nemokančių. Kas gi bus toliau, kuriomis knygomis naudosis mūs moksleiviai ateity, kuria kalba gaus susipažinti su svetimųjų literatūrų turtu?
Aišku, kad seniai jau yra metas imti rūpintis svetimųjų literatūrų brangenybės išsiverst į lietuvių kalbą. Ta pareiga gula ant atitinkamos mūs piliečių rūšies. Ir jie netur laukti kieno nors paraginimo, pakvietimo.
Kad ne mūs ir mums ir kitiems žinomas nedrąsumas, inercija (nenoriu šio žodžio versti žmonėse vartojamo), tai laikyčiau savo pareiga atsiprašyt del šio atminimo. O dabar ir randu galima šaukti:
Žodžio dailininkai ir mūs kalbos mokovai, stokit eiti savo pareigų! Senai jau metas. Mokykla be knygyno – menka mokykla. Pagaliau, kur nėra tinkamų knygynų, tenai ir mokyklas ėję recidivuoja.
Pr. Mš. [Pranas Mašiotas]
Šaltinis: „Lietuva“, 1920 m. vasario 13, Nr. 35 (317), p. 2
https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=64982