1920 m. vasario 24 d. | Nežeminkime lietuvių civilizacijos

Kai-kurie svečiai taip sau sėdėjo, kaip namie prie krosnies, su „svederiu“, be apsiaustu. Moterėlė su nevisai švariai išskalbtomis bliuzelėmis. Prie stalo nors ir buvo servetukių, bet „publika“ pavalgiusi usus nusišluostė su atvirkščia ranka. Pavalgę ir išėjo sau, nelaukdami nei programos pabaigos.

Iš atstovų pagerbimo bankieto (Svečio įspūdžiai.)

[…] Dabar šiek tiek apie publiką. Myliu musų lietuviškus vakarėlius, dažnai juose lankausi ir su džiaugsmu tėmiju augantį musų jaunime mandagumą, svetingumą, kulturingumą. Sakau jaunime, nes jaunimas daugiausiai pramogėlių surengia (ypač Vyčių organizacijos jaunimas). Bet šiame pokylyje geroka dalis publikos kaž kodel priminė, berods, Dionizo Poškos vaizdelį, kuriame rašėjas nupiešia tipą lietuviško atkaklumo ir storžieviškumo, kuris nieko negerbia. […]

Šiame bankiete kaip tik ir apsireiškė toki pat psichologija kai-kurių svečių. Buvo gera dalis inteligentiškos publikos, švarios, mandagios. Bet geroka dalis nebuvo net tinkamai nusipraususi, nei dailiai susišukavusi. Kai-kurie svečiai taip sau sėdėjo, kaip namie prie krosnies, su „svederiu“, be apsiaustu. Moterėlė su nevisai švariai išskalbtomis bliuzelėmis. Prie stalo nors ir buvo servetukių, bet „publika“ pavalgiusi usus nusišluostė su atvirkščia ranka. Pavalgę ir išėjo sau, nelaukdami nei programos pabaigos.

Šiame vakare aš bent tikėjausi mandagesnių svečių, bet, matyti, buvo daug „veikėjų“ iš p. Woodmano karčiamos svetainės. Tai nariai tų draugijų, kurios turi šventųjų vardus, bet išbraukę velykinę išpažintį iš savo konstitucijų. […]

Musų spaudoje, apart politikos ir žinių, pravartu butų įvesti ir mandagumo ir „publikos auklėjimo“ skyrius.

Svečias.

Grupė draugų prie vaišių stalo (pirmas iš dešinės sėdi dailininkas Rimtas Kalpokas). Kaunas, 1942 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Šaltinis: „Birutė“, Draugas, nr. 46, 1920 m. vasario 24 d., p. 4.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0001661471?exId=197425&seqNr=4