1921 m. balandžio 17 d. | Pabėgėliai

Kodėl tie pabėgėliai negalėtų būti apgyvendinami mažesniuose miesteliuose, kur yra dar daugelis tuščių namų, arba kodėl asmens, netarnaują jokiuose įstaigose ir nedirbą jokio naudingo darbo, negalėtų būti išsiunčiami į provinciją ir ten apgyvendinami.

Nepaisant to, kad Kaune didžiausia stoka butų ir brangybė, pabėgėliai vis tebeplaukia į Kauną iš Rusų, iš Vilniaus, ir iš kitur, randa būdų gauti sau pasus ir apsigyventi, tuo tarpu, valstybės įstaigų tarnautojai neturi kur dėtis. Kodėl tie pabėgėliai negalėtų būti apgyvendinami mažesniuose miesteliuose, kur yra dar daugelis tuščių namų, arba kodėl asmens, netarnaują jokiuose įstaigose ir nedirbą jokio naudingo darbo, negalėtų būti išsiunčiami į provinciją ir ten apgyvendinami. Juk pav. Darbėnai, Upyna, Pašvintinis stačiai stovi tušti ir laukia, kad juose kas apsigyventų.

Pilietis.


,,Lietuvoje“ skiltyje ,,Kauno kronika“ aprašoma opi tuometinė problema. Tapęs Laikinąja sostine Kaunas ėmė stipriai plėstis ir kilti, tuo pačiu sulaukdamas ir nemažai dėmesio iš įvairiausių pabėgėlių, kurių tais neramiais laikais buvo labai daug. Tai kaip visuomet kėlė tam tikras įtampas, nes Kaune įsikurę valdininkai, dažnai neturėdavo čia būsto, turėdavo, toli keliauti, ypač pagal tuometines techninkos galimybes, ar ieškoti galimybių ankštomis sąlygomis prisiglausti pas gimines ar pažįstamus. Dėl šių priežasčių, gyventojų Kaune gausėjo stipriau, nei augo būstų jiems apsirūpinti pasiūla, o tai kėlė nemažai praktinių nepatogumų ir įtampų.

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas dr. Simonas Jazavita

Laisvės alėja. Apie 1920 m. Išleido O. Vitkauskytės knygynas. Kauno miesto muziejaus fondai


Šaltinis: Lietuva,  1921 04 17, p. 3

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=64461

6+