1921 m. balandžio 29 d. | Vėl dega

Sudegė kvartalas tarp Gedimino – Vytauto ir Keistučio – Miškų gatvės. Užsidegė iš kamino, pietus beverdant. Sudegė 27 trobesiai, jų tarpe 20 gyvenamųjų namų.

– Šeimynoms, kurių namai vakar sudegė, leidžiama laikinai gyventi Belaisvių Stovyklos name, Mickevičiaus gatvė Nr. 1. Šiuo reikalu kreiptis į Belaisvių Stovyklų Valdybą, Miško gatvė Nr. 19.

– Vėl dega. Balandžio 27 d. Kaunas vėl pradėjo degti. Sudegė kvartalas tarp Gedimino – Vytauto ir Keistučio – Miškų gatvės. Užsidegė iš kamino, pietus beverdant. Sudegė 27 trobesiai, jų tarpe 20 gyvenamųjų namų. Nuostolių apie 10 mil. Tiktai komendanto Mačiulaičio energingiausiomis pastangomis ir karo milicijos disciplinuotu darbu pavyko gaisras sulaikyti minetam kvartale. […]

Dabar be pastogės paleista 300 šeimynų, apie 1500 gyventojų. Neskaitant didelių gyventojų nuostolių, kurie tuo tarpu dar nesuskaityti, buvę 3 žmonų aukos.

Korespond.

Smulkiau gaisrą aprašė „Karys“ (nr. 18), kuris pranešė, kad gaisras kilo apie 2 valandą popiet viename Gedimino gatvės namų kieme, priešais Krašto apsaugos ministerijos ir Generalinio štabo būstinę. „Ugnis pasiekus daug degamos medžiagos žibalo ir k. sandėlį staiga sprogo ir išsiliejus ūmai virto didingu gaisru. Skurdžiomis jėgomis ir priemonėmis atvykę gaisrininkai negalėjo ir mąstyti apie galingo gaisro gesinimą, o tik stengėsi atginti dar ugnies neliečiamus trobesius. Atėjus Karo Mokyklos būriams ir pėstininkų ir raitelių pulkų dalims padėti gaisrininkams ir palaikyti tvarkai, gaisras buvo pamaži ir sistemingai malšinamas ir apie pavakarę išbujojusis milžiniškas gaisras buvo nurimdytas. Dar per naktį rūko ir smilko nuodėguliai. Ryto metą pagairės ir stypsantieji viennešiai krosnių kaminai atrodė lyg Amerikos žibalo kasyklų bokštai ir liudijo vakarykščias baisenybes, kad, pleškant degantiems trobesiams, lakstė padegėliai nešini savo mantos likučiais.“

Pastarasis didelis gaisras privertė paspartinti būtinas reformas saugant miestą nuo gaisrų. „Po nelaimingų dviejų gaisrų 1920 ir 1921 metais, per kuriuos išdegė ištisos miesto dalys, kilo reikalas organizuoti Kaune Savanorių Gaisrininkų Draugiją. Atsirado iniciatorių grupė, kuri ir pradėjo tuo reikalu rūpintis. Kauno Miesto Valdybos, Namų Savininkų Draugijos atstovai ir šiaip žmonės, susirinkę 1921 metais gegužės mėn. 11 d. išsirinko laikinąjį komitetą […]. 1921 m. biržel[io] mėn. 26 d. įvyko pirmas visuotinis Draugijos susirinkimas“ („Lietuvos gaisrininkas“, nr. 2, 1923 m.). Kadangi per gaisrą buvo sunaikinta ir karinių pastatų, „Karo žinyba, matydama miesto gaisrininkų komandos netinkamumą, nutarė organizuoti karišką gaisrininkų komandą apsaugojimui kariškų trobų Kaune ir apylinkėse“ („Lietuvos gaisrininkas“, nr. 8 (16), 1924 m.).

Kauno miesto muziejaus muziejininkas Rokas Sinkevičius

Kauno savanorių ugniagesių draugijos komanda. E. Ožeškienės g. 27 („Lietuvos gaisrininkas“, 1923 m., nr. 2)

Šaltinis: „Kauno kronika“, Lietuva, nr. 93 (660), 1921 m. balandžio 29 d., p. 3.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/LNB00AD2076?exId=64451&seqNr=3