1921 m. birželio 14 d. | Profesoriaus Bezzenbergio raštas

Kauno Lietuvių laikraščiams nuoširdžiai dėkavoju už telegramą, kuria mane mano 70 gimimo dienoję sveikinti ir garbinti teikės. Vienok giliai jaučiu, kad tokią didelę garbę nenupelnęs esu ir tikrai: viskas, kas Lietuvos srityje atliti laimėjau, jau gausiai atlyginta yra, būtent, Lietuvos kalbos nepalyginamos grožybės… 

Gerb. litvologas Karaliaučiaus universiteto rektoriaus p. Bezzenbergeris į lietuvių spaudos sveikinimus atsakė lietuvių kalba tokiu raštu: Kauno Lietuvių laikraščiams nuoširdžiai dėkavoju už telegramą, kuria mane mano 70 gimimo dienoję sveikinti ir garbinti teikės. Vienok giliai jaučiu, kad tokią didelę garbę nenupelnęs esu ir tikrai: viskas, kas Lietuvos srityje atliti laimėjau, jau gausiai atlyginta yra, būtent, Lietuvos kalbos nepalyginamos grožybės…

Tekste minimas žymus vokiečių kalbininkas, archeologas, etnografas Adalbertas Becenbergeris (1851 04 14-1922 10 31), kurį 70 metų jubiliejaus proga sveikino Lietuvos spauda ir žymūs visuomenės veikėjai.  A. Becenbergeris laikomas baltistikos pradininku, tyrusiu baltų tautų kalbas, tautosaką, literatūrą, etnografijos ir archeologijos paminklus. Rinko ir skelbė kalbinę bei etnografinę medžiagą, tautosaką, tyrė lietuvių žodžių etimilogiją, prūsų asmenvardžius, remdamasis vietovardžiais, nustatė prūsų ir vakarų lietuvių gyvenamųjų teritorijų ribą, einančią Alnos ir Deimenos upėmis. Becenbergeris nagrinėjo senųjų lietuvių rašto kalbą, parengė ir paskelbė senųjų kalbų tekstų: XVI amžiaus lietuvių ir latvių spaudiniai, Elbingo vokiečių-prūsų žodynėlis. Svarbiausi kalbotyros veikalai: Lietuvių kalbos istorijos apybraiža, Lietuvių kalbos tyrinėjimai, Latvių kalbos tarmių studijos, Apie Prūsijos latvių kalbą. Parašė knygą Kuršių nerija ir jos gyventojai ir kt. Becenbergeris taip pat su kitais 1879 m. Tilžėje įsteigė Lietuvių literatūros draugiją, vadovavo draugijai Prussia ir jos muziejui. Įrengė etnografinę Mažosios Lietuvos sodybą. Už nuopelnus lituanistikai 1907 m. tapo Lietuvos mokslo draugijos garbės nariu, o nuo 1922 m. Lietuvos universiteto garbės nariu. Deja, dauguma Becenbergerio surinktos unikalios medžiagos žuvo po 1944 m. Jo kaupta knygų biblioteka atiteko Kauno universitetui, dabar daugelis knygų saugoma Vilniaus universitete. (Remiantis Visuotine lietuvių ir Mažosios Lietuvos enciklopedijomis)

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas Gediminas Kasparavičius

Adalbertas Becenbergeris (kairėje) ir generolas Vladas Nagevičius (dešinėje) apžiūri archeologinius radinius Pryšmančių kapinyne. LNMMB

Šaltinis: Profesoriaus Bezzenbergio raštas, (1921 m. birželio 14 d.) Lietuva (129 (656)) p. 3

Prieiga internetu: https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=64439

Fotografijos prieiga internetu: https://www.europeana.eu/lt/item/2021803/C10002463500