1921 m. birželio 3 d. | Pabaltijos laikraštininkų pasitarimas
Birželio 3 dieną buvo priimtos vienbalsiai dvi rezoliucijos, kuriose pripažįstama Pabaltjūrio valstybių reikalų bendrumas ir tų valstybių bendradarbiavimo reikalingumas. Nutarta Rygoje padaryti Pabaltjūrio valstybių laikraštininkų kongresą, kurį sušaukti ir laiką nustatyti pavesta Latvių laikraštininkams.
Laukiamieji svečiai, – Estų ir Latvių laikraštininkai atvyko į Kauną gegužio m. 30 dieną.
Papuoštoje Kauno stoty, orkestrui griežiant Pabaltijos himnus, gerbiamus svečius sutiko Lietuvos laikraštininkai, visuomenės atstovai ir žmonių minia. Svečių atvyko 18 žmonių: 11 latvių ir 7 estai.
Gegužio 30 dieną svečiai lankė Kauno apylinkes, vakare buvo pakviesti į vakarienę ,,Metropolio“ klube.
Gegužio 31 dieną įvyko pirmas pasitarimo posėdis, kalbose nurodoma į Lietuvos, Latvijos ir Estijos reikalus ir tų valstybių susiartinimo reikalingumą. Laikraštininkai labai daug galį padaryti tų valstybių susiartinimo ir sąjungos įkurimo reikalu. Mūsų Užsienio Reikalų ministeris ilgoj kalboj išdėstė priežastis, kurios , kurios tiesiog verčia Pabaltjūrio valstybes susijungti į politinę ir ekonominę sąjungą.
Visų kalbėtojų buvo pabrėžiama, kad laikraštininkų Kaune pradėtas susipažinimo darbas turėtų turėtų vis labiau plėtotis. Kiek pasitarus, svečiai buvo nuvykę į Steigiamojo Seimo posėdį. Grįžę vėl tęsė posėdį.
Birželio 1 dieną įvyko antras posėdis. Matas Šalčius skaitė referatą dėl Pabaltijos laikraštininkų bendradarbiavimo reikalingumo.
Minist. Pirmininkas d-ras Grinius sveikino svečius ir savo kalboj tarp kita ko pasakė, kad spauda yra cementas, galįs jungti ir dinamitas, gaintis skaldyti ir linkėjo, kad Pabaltijo valstybių spauda būtų jungiančių cementu.
Paskiau svečiai buvo pas valstybės Prezidentą, kur širdingai buvo sveikinami ir vaišinami. Tą dieną svečiai lankė mūsų oro laivyną ir kitas vietas. Vakare vėl buvo posėdis.
Birželio 2 dieną laikraštininkai garlaiviu lankės į Jurbarką, apžiūrėti Lietuvos gamtos ir senovės liekanų. Grįžtant Veliuonoje buvo sustoję atlankyti Gedimino kalno. Čia pasitiko juos žmonių minia su vėliavomis ir gėlėmis.
Birželio 3 dieną buvo priimtos vienbalsiai dvi rezoliucijos, kuriose pripažįstama Pabaltjūrio valstybių reikalų bendrumas ir tų valstybių bendradarbiavimo reikalingumas. Nutarta Rygoje padaryti Pabaltjūrio valstybių laikraštininkų kongresą, kurį sušaukti ir laiką nustatyti pavesta Latvių laikraštininkams.
Išleistuvių pietus surengė St. Seimo frakcijų atstovai. Laike pietų kiekviena tauta kalbėjo savo kalba.
Tą dieną svečiai apleido Kauną. Gelžkelio stotyje jų išleisti susirinko daugybė laikraštininkų, visuomenės darbuotojų, Seimo narių ir kit.
Nuo Lietuvių spaudos pasitartmuose ir priėmime dalyvavo šie atstovai: ,,Lietuvos“ – B. Sruoga, ,,Sekmosios Dienos“ – F. Kirša, ,,Kario“ ir ,,Mūsų žinyno“ – kap. Laurinaitis, ,,Trimito“ – A. Busilas, ,,Laisvės“ – dr. Draugelis, ,,Eltos“ – dr. Erntas, ,,Lietuvos ūkininko“ ir ,,Darbo“ Pronckus ir Strimaitis, žurnalistai Morauskas ir M. Šalčius, ,,Echno“ – Ark. Buchov ir ir Gr. Rugov. Žydų spaudos atstovai – dr. Flšajevas ir Dauskis, ,,Litauische Rundschau“ Esjansenas.
Atkūrusi Nepriklausomybę ir siekdama diplomatinio pripažinimo Lietuva stengėsi petys į petį aktyviai darbuotis kartu su savo likimo ,,sesėmis“ – šviežiai susikūrusiomis Latvijos ir Estijos valstybėmis, kurias kamavo tos pačios problemos. Vis dėlto, Latvijai ir Estijai lengviau pasisekė su kaimynais susitarti dėl teritorijos, tad nepaisant to, kad tai buvo ,,naujos“ valstybės , jų diplomatinio pripažinimo reikalai stūmėsi net greičiau. Vis dėlto, visos trys mažos šalys jau prieš 100 metų suprato, kad bendras veiksmas turės didesnį svorį tiek pasaulyje, tiek Europoje, ką matome iš įvykusio trijų šalių žurnalistų susitikimo aprašymo Lietuvos Šaulių Sąjungos leidinyje ,,Trimitas“. Vienas iš šio susitikimo iniciatorių, buvo išties unikali asmenybė: žurnalistas, pedagogas, poliglotas (mokėjo 7 kalbas) ir visą pasaulį išmaišęs keliautojas Matas Šalčius.
Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas dr. Simonas Jazavita
Šaltinis: Trimitas, 1921 06 11, Nr.22 p. 2
Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=39096&biRecordId=4059