1921 m. gegužės 19 d. | Gegužinės suprastėjo

Buvo ir pramogų: tai svaras saldainių, apelsinas, bačka šalto alaus atsigauti. Dievaž, tai labiau patenkindavo bet kieno gomurį, daugiau darydavo džiaugsmo, neg riestainis vaikui.

Gegužinės, ėjimas ar važiavimas į žaliumus, susitikimas viename dideliame būryje dažnai labai tolimų kaimynų, darymas naujų pažinčių ir prietelysčių, prieš karą, atmenate, kokia buvo šventė, kiek nekalto džiaugsmo laiku siūlė ir kaip ilgai paskui mes tuos atsirūgdavome. Šventė tautinė, ne religinė, vis delto labai šventa.

Linksmų lietuvių būriavimąsi pavasario metu dengė pakilūs jausmai, labai graži ir jauki draugingumo dvasia, dažnai skaisti, kilni patriotinė idėja.

Pavasario sukeltieji gaivaliniai jausmai, gyvumas, džiaugsmas reiškėsi daina. Ir ta daina nebuvo vienas garsas, harmonija, pavasario scherco, bet drauge malda, troškimas, viltis, pasiryžimas ir protestas. Daina visus mus jungė į viena, į būsimąjį kilnų sutartinį darbą.

Gegužinių būriai buvo kalnaverčių tautiečių sutartis atvirai veikti ir konspiracija – paslapčiomis. […]

Buvo ir pramogų: tai svaras saldainių, apelsinas, bačka šalto alaus atsigauti. Dievaž, tai labiau patenkindavo bet kieno gomurį, daugiau darydavo džiaugsmo, neg riestainis vaikui. Pagaliau, jie tebuvo – priedai, ne vyriausias išvažiavimo tikslas: į gegužines važiuota ne valgytų ir ne gertų, tik gamta ir savimi džiaugtųs.

Ir būdavo gi linkma, ak, kad tave devynios! Ir būdavo gi naudinga, ak, kad tu nepasineštmei! Ir būdavo… be skandalų.

Lietuvių jaunimo buvusiosios gegužinės jau pateko į istorijos lapus. Jau joms paskirta tinkama rolė ir garbė-pagarba.

Pateks ir šiandienės gegužinės į istoriją, tik pirma į medicinos ir kriminalistikos dieninius.

Gegužinių dabar daug dažniau darome ir daug didesnių, išplaukia po kelis garlaivius. Griežia brangiai pasamdyta kapelija. Šviečia buržuiški demokratų apdarai: nebe perkaliukai ir marginės. Tik, ai man, jos sudaromos žemu, pirklišku, asmeniniu uždarbio tikslu, nors ir draugija tai darytų. Tik, ai man, jos pavirto amerikiečių pikniku, kurio rezultatai ir vertumas paskelbiama – pinigais.

Laukiamas iš gegužinių materialis pelnas nusitvėrė orgijų, girta, paleistuvinga ir kriminalinė orgija. […]

Vaižgantas

Slapta „Dainos“ draugijos gegužinė Veršvų miške. Stovi iš dešinės: J. Budrys, būsimasis kompozitorius Stasys Šimkus, būsimasis kompozitorius Julius Štarka, nežinomas, kompozitorius ir draugijos vadovas Juozas Naujalis, Monika Naujalienė, V. Nacevičius. Priešais M. Naujalienę – Naujalių dukra Jadvyga. 1900 m. Kauno miesto muziejaus fondai.


Šaltinis: Vaižgantas „Škicai – alkooliu“, Lietuvos balsas, nr. 12, 1921 m. gegužės 19 d., p. 5.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0000492579?exId=209541&seqNr=5

5+