1921 m. gegužės 5 d. | Lietuvos pramonė ir Vilijos bendrovė

Kad mūsų šalis atgytų, sukrustų, sujudėtų, reikia visiems kuo daugiausiai dirbti, reikia kuo daugiausiai steigti pramonės įstaigų, pabrikų, reikia rūpintis įgyti kuo daugiausiai gaminamųjų pajėgų. Tam tikslui savo laiku buvo įsikūrusi „Vilijos“ bendrovė. Prieš karą Bendrovė turėjo Vilniuje savo pabriką žemės ūkio įrankiems ir mašinoms dirbti ir Lietuvoje, didesniuose centruose, prekybos įstaigas.

Kad mūsų šalis atgytų, sukrustų, sujudėtų, reikia visiems kuo daugiausiai dirbti, reikia kuo daugiausiai steigti pramonės įstaigų, pabrikų, reikia rūpintis įgyti kuo daugiausiai gaminamųjų pajėgų. Tam tikslui savo laiku buvo įsikūrusi „Vilijos“ bendrovė. Prieš karą Bendrovė turėjo Vilniuje savo pabriką žemės ūkio įrankiems ir mašinoms dirbti ir Lietuvoje, didesniuose centruose, prekybos įstaigas. Karo metu prekybos įstaigos žuvo, pabrikas buvo evakuotas į Smolenską, kur jis išsiplėtojo išaugo, darė dideles apyvartas. „Vilijos“ turtas dabar yra vertas kelių milijonų rublių, bet jis išblaškytas įvairiuose valstybėse: viena turto dalis yra nepriklausomoje Lietuvoje, dar kita – lenkuose, lenkų pagrobta ir išvežta, didžiausia jo dalis – Rusuose, (Smolenske).


Straipsnyje minimos „Vilija“ bendrovės ištakos siejamos su 1900 m. Petro Vileišio iniciatyva įsteigta geležies dirbinių gamykla. Ši gamykla Vilniuje gamino bakus, cisternas, kesonus, metalines konstrukcijas, geležinių tiltų detales, turėklus, laiptus, garo katilus, karines lauko virtuves. Pirmaisiais veiklos metais, gamykloje dirbo 130 darbininkų, metinės produkcijos vertė siekė apie 150 000 rb. 1908 m. gamykla bankrutavo, vėliau, 1911 d. balandžio 16 d. Vileišio gamyklos pagrindu buvo suorganizuota lietuviška akcinė bendrovė „Vilija“, gaminusi žemės ūkio reikmenis ir kitus gaminius iš metalo. Bendrovėje dirbo 102 darbuotojai, kapitalas siekė apie 101 000 rb, „Vilijos“ pagaminta produkcija buvo realizuojama naudojant platų prekybos tinklą: Kaune, Panevėžyje, Telšiuose, Utenoje, Joniškyje. Pagrindiniai steigėjai įnešę pradinį kapitalą buvo: Petras Vileišis, Jonas Basanavičius, Jonas Smilgevičius vadovavęs gamyklai, Jurgis Pesys ir Andrius Dubinskas. 1912 m. Rostove žemės ūkio parodoje bendrovės produkcija buvo apdovanota trimis sidabro medaliais, užsimezgė ryšiai su kitomis Rusijos imperijos gubernijų rinkomis, tačiau 1915 m. įmonės įrenginiai buvo evakuota į Smolenską. Gamykla kurį laiką dar veikė, bet 1918 m. buvo nusavinta sovietų valdžios. Šios vienos pirmosios lietuvių bendrovės veikloje dalyvavo ir Amerikos lietuviai, kurie vien Čikagoje nupirko bendrovės „Vilija“ akcijų už 3000 dolerių. Po karo, Kaune lietuviško kapitalo metalo gamyklos buvo kelios. Didžiausia ir sėkmingiausia iš jų buvo „Metalo išdirbinių fabrikas“ („buv. Brolių Šmidt. Akcinė bendrovė“ nuo 1936 m. „Metalas“) priklausiusi broliams Vailokaičiams bei gaminusi žemės ūkio mašinas, spynas, kibirus ir t.t.

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas Gediminas Kasparavičius

Metalo išdirbinių ir mašinų fabrikas. – akc. B-vė buv. brolių Šmidt, įsteigta 1879 m. Kauno miesto muziejaus fondai.


Šaltinis: Lietuvos pramonė ir Vilijos bendrovė (1921 m. gegužės 5 d.), Lietuva (98 (665) p. 3.

Prieiga internetu: https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=64512

7+