1921 m. Gegužės 9 d. | Vėl atitrūko

Lenkija po invazijos į Aukštutinę Sileziją vėl pablogino savo padėtį. Ji čia laikosi to paties kurso kaip ir Rytuose, kai nustūmė savo sienas toli į Lietuvą paimdama Vilniaus kontrolę. Tada esą veikė ,,nereguliarios“ pajėgos. Dabar vėl esą ,,nereguliarios“ pajėgos. Bet kaip tada, taip ir dabar tai yra gerai ginkluoti, pilnai aprūpinti, aiškaus vadovavimo besilaikantys daliniai. Kaip tada, taip ir dabar, Lenkijos vadovybė kratosi atsakomybės dėl įvykių.

Lenkija po invazijos į Aukštutinę Sileziją vėl pablogino savo padėtį. Ji čia laikosi to paties kurso kaip ir Rytuose, kai nustūmė savo sienas toli į Lietuvą paimdama Vilniaus kontrolę. Tada esą veikė ,,nereguliarios“ pajėgos. Dabar vėl esą ,,nereguliarios“ pajėgos. Bet kaip tada, taip ir dabar tai yra gerai ginkluoti, pilnai aprūpinti, aiškaus vadovavimo besilaikantys daliniai. Kaip tada, taip ir dabar, Lenkijos vadovybė kratosi atsakomybės dėl įvykių.

Jei jau Lenkijos vyriausybės yra tokia bejėgė, kaip sakosi, kad net nesugeba sutvarkyti savo kariuomenės, tai jos laukia ilgas kelias iki patikimos vyriausybės lygmens. Toks jai neteko nelengvas likimas nesugebėti savęs suvaldyti, būti draskomai konfliktuojančių ambicijų. Kai jau neliko su kuo kovoti, lenkai pradėjo kovoti tarp savęs. Vidiniai nesutarimai kadaise padarė ją lengvu grobiu aplinkiniams. Atrodo, kad ji visai nepasimokė iš šių klaidų ir vėl elgiasi chaotiškai.

Taip ji tik įrodo, kad yra labai nepatogi kaimynė, bet kuriai šaliai, kaip nepatikimas draugas ir sąjungininkas, iš kurio bėdoje greičiau sulauksi problemų, nei pagalbos. Silezijoje ji kovoja su savo pačios sąjungininkėmis. Ji kare su savo pačios draugais. Ji šaudo į italus ir britus, šautų net į prancūzus, jei jie pasipainiotų kelyje. Taigi laikyti Lenkijos vyriausybę nekalta tampa neįmanoma.

<…>


The Washington Herald – JAV sostinės leidinyje ėjusiame 1906 – 1939 m. laikotarpiu, prieš 100 metų tilpo Lietuvai aktuali žinutė. Joje aprašomi įvykiai Lenkijoje, kai pastaroji valstybė reaguodama į nepalankius plebiscito Aukštutinėje Silezijoje rezultatus, ten ėmėsi neginkluoto sukilimo. Nors nuo senų laikų šiame regione gyveno lenkai, ilgą laikė jis priklausė Habsburgams, vėliau Prūsijai ir Vokietijai, todėl stipriai suvokietėjo. Po Pirmojo pasaulinio karo Silezija buvo padalinta tarp Lenkijos ir Vokietijos, tačiau abiems valstybėms toks suskirstymas netiko. 1921 m. kovą vykusio plebicito, kurį rengė Tautų Sąjunga, metu, visgi didžioji dalis gyventojų rinkosi  susijungimą su Vokietija. Sukilimo metu, veikė iki 60 000 ginkluotų karių, kurie esą buvo nepavaldūs vadovybei Varšuvoje, tad dėl tokio braižo, net amerikiečių spauda prisiminė nesenus įvykius Vilniuje ir Lucjano Želigovskio įvykdytą operaciją.

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas dr. Simonas Jazavita

1 markės vertės pašto ženklas skirtas atminti 1921 m. kovo 20 d. plebiscitą dėl Aukštutinės Silezijos likimo. Fotografija iš Barselonos pašto ženklų muziejaus Ispanijoje.


Šaltinis: The Washington Herald,  1921 05 09, p.4

Prieiga internete: The Washington herald. [volume] (Washington, D.C.) 1906-1939, May 09, 1921, Page 4, Image 4 « Chronicling America « Library of Congress (loc.gov)

Fotografijos prieiga internete: https://www.europeana.eu/lt/item/2058206/10970_objects_H552589