1921 m. gruodžio 15 d. | Kulturos vajaus reikalais

Baltimore, Md. — 4 gruodžio atsilankė pas mųs gerb. kun. B. Bumšas, Liet. Kat. Centro atstovas Amerikoje. Bažnyčioje pasakė pamokslą. Ne iš knygų, bet iš gyvos širdies buvo tai žodžiai. Gyvai, jausmingai, giliai ir aiškiai išdėstė, jog be vilties pilnos ir nenustojančios gyvybės — negali gyvuoti nė asmenįs, nė tautos. 

Baltimore, Md. — 4 gruodžio atsilankė pas mųs gerb. kun. B. Bumšas, Liet. Kat. Centro atstovas Amerikoje. Bažnyčioje pasakė pamokslą. Ne iš knygų, bet iš gyvos širdies buvo tai žodžiai. Gyvai, jausmingai, giliai ir aiškiai išdėstė, jog be vilties pilnos ir nenustojančios gyvybės — negali gyvuoti nė asmenįs, nė tautos.

Vakare įvyko prakalbos Susirinko apie 300 žmonių. Pagiedojus keletą dainelių, paskambinus ant fortepiono gerb kun.. kleb. J. Lietuvninkas paaiškino trumpai, kad Laisvoje Lietuvoje svarbiausia reikalas yra — Liet. Kat. Universitetas.

Pasirodžius gerb. kun. Bumšai visi sustoję pagiedojo Tautos Himną.

Apie kunigo Bumšos prakalbas nėra ko nė rašyti. Jau buvo laikraščiuose rašyta, kad labai gražiai kalba. Patiems išgirdus mums vienas aišku, kad rašant negalima tinkamai pagirti. Kiekvienas jį girdėjęs negali atsigėrėti.

Pergyventi vargai su lietuviais kareiviais kartu, pirmieji žingsniai Lietuvos valstybės vyrų, didvyriški darbai visų Lietuvos statytojų, lenkų darbeliai ir skriaudos — viskas taip gyvai, taip aiškiai. Be to dar kun. Bumšas turi pavydėtiną dovaną, kad širdis visų Prie savęs pritraukia, su kuriais jam tenka susitikti.

Kad pragyventieji vargai ir padarytieji darbai nenueitų per nieką — susirinkusiejie čia pat sumetė Lietuvos Katalikų Universitetui 589 dol.

Po 100 dol. Lietuvos bonais: Marijona Šeškiutė, Paulina Gineikienė.

Po 50 dol. Lietuvos bonų: Ona Sajoniutė, Jieva Matulevičienė (pinigais).

Po 25 dol.: Gerb. kun. J. Lietuvninkas.

Po 10 dol.: Vinsas Juškelis, Jonas Damukartis, Jonas Karalius, Kaz. Jankūnas, V. Želioniutė.

Po 5 dol.: Ant. Sakevičius, Elena Sakevičienė, Juozas Matusevičius, Dom. Kilkius, M.Čibirka, Feliksas Petkus, V.Skirpstas, J. Vasiliauskas, Ona Žolynienė, A. Remeikiutė, P. Skriptavičius, A. Savickiutė, Jieva Krikščiūnaitė, Ona Kriščiūnaitė ir kiti.

Pasižadėjo Lietuvos bonų paaukoti po 50 dol.. Magdalena Krakauskaitė ir Mykolas Lonkevičius.

Tokiu budu iš viso Baltimore bus tų prakalbų pasekmės 689 dol.

Iš amerikoniškų varžytinių buvo parduotas Bermonto pinigas 10 markių. Nebe atmenu kas laimėjo. Bet tas pinigas — tai tikrai istorinės svarbos. Aš nė nežinojau, kad Bermontas Lietuvoje buvo net savo pinigus išleidęs.

Sutarėme, kad Tautos Fondo skyrius, Vyčiai ir kitos draugijos susidėjusios varys toliau darbą. Surengsime “tag day“ — dar vienas prakalbas ir t. t.

Gerb. kun. Losinskis apsiėmė išgarsinti Kat. Universiteto reikalą anglų laikraščiuose. Turime viltį, kad 100 mokytų žmonių Baltimore Lietuvai duos. Tai yra, kad per Kultūros Vajaus laiką surinksime 5,000 dol. mažiausia.

B. Žem.

1921 m. Ministrų kabinete ir Steigiamajame Seime vyko intensyvios diskusijos dėl Lietuvos universiteto steigimo. Kovo mėnesį Švietimo ministerija parengė būsimo universiteto statutą, tačiau jo svarstymai Seime prasidėjo tik gruodžio 7 d. ir tęsėsi iki 1922 metų pradžios. Iki 1921-ųjų žiemos universiteto kūrimo klausimai buvo aptariami Vyriausybėje. Vasarą suformuota ekspertų komisija, kuriai pavesta parengti Universiteto įkūrimo planą. Universitetui ir atskiriems jo padaliniams buvo planuojama suteikti plačią autonomiją, tačiau ne visų politinių srovių atstovams toks sumanymas buvo priimtinas. Nuogąstauta, kad reikšmingos įtakos procesams gali turėti valdančioje daugumoje esantys krikščionys demokratai, kurie laikui bėgant Universitetą gali paversti katalikišku. Trukdžių kilo ir dėl lėšų bei patalpų trūkumo.

Universiteto steigimo klausimą ir su juo iškylančias problemas puikiai iliustruoja 1921 m. gruodžio 15 d. Čikagoje leidžiamo dienraščio „Draugas“ publikacija „Kultūros vajaus reikalais“.  Ji ne tik atskleidžia lėšų rinkimo procesą Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenėje, įvardija jo dalyvius, bet ir parodo išskirtinį Lietuvos katalikų dėmesį Universitetui, kurio įsteigimas tuo metu buvo vienas svarbiausių valstybingumo įtvirtinimo garantų. Įdomu, kad lėšos buvo renkamos Lietuvos Katalikų Universitetui, tokiu būdu pristatant aiškią būsimo universiteto ateities viziją. Šis faktas tik dar labiau sustiprino tuo metu Lietuvoje nuogąstavusiųjų dėl universiteto krypties pozicijas. Nepaisant galimų konfrontacijų ir nepriteklių, 1922 m. vasario 16 d. duris atvėrė Lietuvos universitetas, sujungęs visas politines kryptis ir įvairių tautų bei kultūrų žmones. Lėšų rinkimas su Lietuvos Katalikų universiteto vėliava buvo sustabdytas, o surinkti pinigai paskirti Lietuvos švietimui ir paramai moksleiviams.

Nagrinėjant 100 metų praeities įvykius, ypatingo dėmesio nusipelno kunigo Bronislovo Bumšos asmenybė, kurio autorystei priklauso ir skelbiamas tekstas. Pasidalysime keliais jo biografijos epizodais, kurie kuria unikalaus ir pasišventusio dirbti Lietuvai žmogaus portretą. B. Bumša paliko ryškų pėdsaką ir Kauno istorijoje.

Bronislovas Bumša gimė 1888 m. birželio 13 d. Labardžių kaime, Rietavo parapijoje. 1900 m. išvyko į Sankt Peterburgą, kur mokėsi Šv. Kotrynos gimnazijoje, vėliau studijavo Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje. 1913 m. birželio 3 d. įšventintas į kunigus. Pirmojo pasaulinio karo metu buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti Bobruisko skyriaus pirmininkas, organizavo pagalbą lietuviams karo pabėgėliams. 1917 m. gegužės 27 – birželio 4 dienomis dalyvavo Rusijos lietuvių seime Sankt Peterburge, kur buvo vienas aktyviausių Nepriklausomos Lietuvos šalininkų.

1918 m. grįžo į Lietuvą, apsigyveno Kaune, 1918–1919 m. vadovavo „Saulės“ mokytojų seminarijai, kartu ėjo ir kapeliono pareigas bei dėstė istoriją. Trūkstant kunigų, jis kelis mėnesius buvo kelių Kauno bažnyčių rektoriumi. 1919 m. sausio 9 d. savanoriu stojo į kuriamą Lietuvos kariuomenę, tapo pirmuoju kariuomenės kapelionu. Katalikams atgavus Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčią, buvo paskirtas pirmuoju jos rektoriumi. 1919 m. gegužės 11 d. Rotušės aikštėje kartu su kitais kariais davė iškilmingą priesaiką Lietuvos valstybei. 1919 m. vasarą Kauno soborą perdavus kariuomenės Kauno įgulai ir jį pavadinus Šv. arkangelo Mykolo vardu, buvo paskirtas pirmuoju šios bažnyčios rektoriumi.

Rūpindamasis kariuomenės reikalais, įsteigė Kareivių prietelių draugiją ir jai pirmininkavo. 1921 m. išsiųstas į JAV rinkti aukas Lietuvos Katalikų universitetui. Br. Bumša universitetui ir moksleiviams šelpti surinko apie 75000 dolerių ir dar apie 8000 Šaulių sąjungai. Amerikoje gyveno iki 1925 m., dirbo Čikagos kunigų marijonų vidurinėje mokykloje, ten dėstė istoriją ir lotynų kalbą. Bendradarbiavo spaudoje, Čikagoje redagavo laikraštį „Laivas“ ir dienraštį „Draugas“, be tikrosios pavardės publikuojamus tekstus pasirašydavo slapyvardžiais – Br.Žemaitis, Br.Turmantas, Bimbalų Bambizas.  Jo iniciatyva Mičigano valstijoje Grand Rapidse buvo pastatyta lietuvių katalikų bažnyčia. 1925 m. grįžo į Lietuvą. Ėjo pačias įvairiausias pareigas, 1930–1935 metais dirbo Pietų Amerikoje, nuo 1940-ųjų iki gyvenimo pabaigos buvo Grūžių (Pasvalio r.) Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonu. Mirė 1945 m. liepos 12 d. Lietuvos istorijoje žinomas kaip vienas iš 159 Lietuvos kunigų – žydų gelbėtojų.

Kauno miesto muziejaus Pilies skyriaus vedėjas dr. Jonas Vaičenonis

Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953, t. 2, Vilnius, 2002, p. 237.

Baltimorė. 1921 m.

Be bažnyčios nėra išganymo. 1913. „Ateities“ leidinys

Šaltinis: „Draugas“, Draugas, Metai-Vol. VI, no.291, 1921 m. gruodžio 15 d. p. 2.

Prieiga internete: https://www.draugas.org/archyvas-pdf-1921/

Fotografijų prieiga internete: https://cdn.shopify.com/s/files/1/0061/3148/2688/products/baltimorehippodrome1921-shopify.jpg?v=1588172014; https://proxy.europeana.eu/2021803/C1R0000008850?view=https%3A%2F%2Fwww.epaveldas.lt%2FrecordObject%2FLNB%2FC1R0000008850&disposition=inline&api_url=https%3A%2F%2Fapi.europeana.eu%2Fapi