1921 m. gruodžio 23 d. | Kalėdas Švenčiant
Atšalo oras. Baltu patalu sniegas apdengė žemę. Laukiame Kalėdų, Žiemos. švenčių. Ir jos jau čia-pat. Perkame dovanas, siunčiame vieni kitiems kartu su geriausiais linkėjimais. Savo vaikelių ypač neužmirštame, norime jiems didžiausio džiaugsmo ir linksmumo teikti. Taisome, puošiame jiems eglaitę ir sakome, kad Kalėdų Dėdukas atveš jiems daug daug dovanų. Džiaugiasi vaikeliai išanksto ir laukia to Kalėdų Dėduko. Šeimininkės ruošiasi, gamina valgius, puošia namus – taisosi tam, kad tinkamai švęsti gimimo šventę To. Kuris atėjęs ant svieto tvartely, skelbė žmonijai Ramybę ir Meilę.
Atšalo oras. Baltu patalu sniegas apdengė žemę. Laukiame Kalėdų, Žiemos. švenčių. Ir jos jau čia-pat. Perkame dovanas, siunčiame vieni kitiems kartu su geriausiais linkėjimais. Savo vaikelių ypač neužmirštame, norime jiems didžiausio džiaugsmo ir linksmumo teikti. Taisome, puošiame jiems eglaitę ir sakome, kad Kalėdų Dėdukas atveš jiems daug daug dovanų. Džiaugiasi vaikeliai išanksto ir laukia to Kalėdų Dėduko. Šeimininkės ruošiasi, gamina valgius, puošia namus – taisosi tam, kad tinkamai švęsti gimimo šventę To. Kuris atėjęs ant svieto tvartely, skelbė žmonijai Ramybę ir Meilę.
Mums viskas gražu ir malonu, sulaukus Kalėdų, ir rodosi, kad visas pasaulis visa ko pilnas, visa kuo su mumis džiaugiasi. Bet ar ištikrųjų visur taip yra? Pamąstykime. Nulėkime savo mintimis į savo gimtąjį, į musų tėvų kraštą už jūrių marių — atsiminkime Lietuvą. Karas ją suvargino. Ten yra kelios dešimtys tūkstančių našlaičių, kurie neturi nei mielos motušės nei tėvelio, kurie juos priglaustų, jiems ašarėles nušluostytų. Gal musų broliukas ar sesutė yra jų tarpe, sušalę ir išalkę… Kas jiems pataisys Kalėdų eglaitę, kas padžiugins, kurį Kalėdų Dėdukas juos aplankys, jiems kad ir menkiausią dovanėlę suteiks?…
Kitos tautos turi plačių labdarybės draugijų, kurias remia gausiai turtingieji geraširdžiai žmonės, aukoja joms dideles sumas pinigų ir tais pinigais šelpia tuos, kurie šiaip ar taip nuskausti ir pašalpos reikalauja. Mes, lietuviai, neturime tokių turtingų labdarių, kurie tokiems jau reikalams aukotų dideles sumas pinigų. Bet mes vis tik galime daug palengvinti bent savo našlaičių likimą, jeigu tik visi, kas galime, paaukosime kad ir menką našlės skatikėlį.
Broliai ir seserys! Sulaukę Kūčių vakaro, susėdę apie stalą skanskoniais nuklotą, atsiminkime savo mažulėlius broliukus ir sesutes ten, Lietuvoje, — tuos našlaitėlius sušalusius ir alkanus. O atsiminę, atjauskime juos ir padarykime artimo meilės darbelį: paaukokime kad ir po centą kitą jiems sušelpti. Nelaukime, kad kas ateitų aukų rinkti, bet patys bukime aukotojai ir rinkėjai — kiekvienas savo namuose, o surinktuosius pinigus prisiųsite Chicagos Komitetui Lietuvos Našlaičiams Šelpti. Kiekviena auka bus su dėka laikraščiuos skelbiama. Čekiai ar money orderiai reikia išrašyti iždininkės P. Baleckienės vardu ir siųsti sekretoriaus adresu: Marė Zolpienė, 922 W. 34th St., Chicago, III.
Marė Zolpienė.

Parodos gatvės fragmentas. 1957 m. Kaunas. Kauno miesto muziejaus fondai.
Šaltinis: „Naujienos“, Naujienos, VOL.VIII, No. 299, 1921 m. gruodžio 23 d. p. 3.
Prieiga internete: https://www.spauda.org/naujienos-archyvas-1921/