1921 m. gruodžio 24 d. | Kauno Senapilis

Pas Kauno Burmistrą buvo posėdis sukviestųjų visuomenės atstovų: Menų Draugija, Lietuvai pagražinti Dr., Archeologijos K., Technikų, architektorių ir k. Spręsta, kaip čia apsaugojus Kauno pilies griuvėsiai ir padarius jie gražiąja senamiesčio vieta.

Š. m. 27 d. pas Kauno Burmistrą buvo posėdis sukviestųjų visuomenės atstovų: Menų Draugija, Lietuvai pagražinti Dr., Archeologijos K., Technikų, architektorių ir k.

Spręsta, kaip čia apsaugojus Kauno pilies griuvėsiai ir padarius jie gražiąja senamiesčio vieta.

Vieta ten tikrai graži, pakili: iš Neries pusės ir nuo sauteklio [santakos] reginys – fantazija, kaip Reino pakrantėje. Dabar pati pilis ir aplink apstatyta lūšnomis, kurios ir akį gadina ir gaisru gresia.

Pilies beliko rytų siena, didžiulis vasaros saulėtekio kertinis bokštas, arba bonis, kiek vasarių sienos ir žiemos saulėtekio kertė. Žiemių gi siena Neries pakylančio vandens visai nugriauta.

Nuspręsta. Pirmiausia vadinti pilis ne „karalienės Bonos“ (iš žodžio: bonia) vardu, kuri nieko bendra neturi su Kauno pilimi, bet tiesiog Kauno senapiliu ar senpiliu, nes jo pradžia glūdi XIII amžiuje, buvo tai lietuvių, tai kryžiuočių statoma ir griaunama. Paskutinis Kunigaikštis Vytautas buvo pilį pataisęs sau gyventi. Po jo niekas daugiau pilim nebesirūpino. Gilbert de Lanoy, prancūzas, sako tai buvusi tokia pat graži pilis, kaip ir Trakų. Kauno muziejuje yra jos vaizdas, senovinė litografija.

Daugiau, nuspręsta visą apylinkę aptverti, gyventojus nukiloti pamažu ir padaryti skverą, kurio nė vieno senmiestyje nėra. Tuo rūpintis, miesto valdybai padėti sudaroma visuomenės komisija.


Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, išaugo susirūpinimas istorinėmis ir laisvalaikiui skirtomis laikinosios sostinės – Kauno – vietomis. Antai 1920 m. birželio mėn. 2 d. dienraščio „Lietuva“ puslapiuose autorius, pasirašęs J. V., reiškia pasipiktinimą nešvara Kauno pilies bokšte ir netoliese esančioje Neries pakrantėje. „Kiekvienam būtų juk malonu, kad apie pilį, vietoj apgriuvusių triobelyčių, būt įtaisytas sodnelis, o ten – suoleliai, atlankos su vijokliais, kad vietoj verčiamų į Nerį nešvarumų dvokimo, jaustumėm žydinčių krūmų bei gėlių kvapą“, – dėsto jis savo svajones.

1921 m. lapkričio 27 d. piliavietės sutvarkymo klausimu įvyko miesto specialistų ir autoritetingų veikėjų pasitarimas. Archyvuose išlikęs Kauno miesto burmistro Jono Vileišio išsiuntinėtas raštas (KRVA, f. 219, ap. 1, b. 119, l. 46), adresuotas Lietuvių meno kūrėjų draugijai, gen. dr. V. Nagevičiui, Valstybinei archeologijos komisijai, Karo technikos valdybos pirmininkui plk. V. Kurkauskui, Kauno muziejaus direktoriui prof. E. Volteriui, Dailės draugijos pirmininkui A. Žmuidzinavičiui, inž. arch. prof. M. Songailai, Atstatymo komisarui A. Keller-Milleriui, arch. V. Dubeneckiui, inž. A. Gordevičiui, kun. prel. A. Dambrauskui, kun. J. Tumui ir viceministeriui P. Matulioniui. Jie buvo kviečiami susirinkti Rotušės Mažojoje salėje, o vėliau, „jei oras neužkenks“, apsilankyti prie paties „piliakalnio“. Rašte nurodoma, kad Miesto Valdybos nutarimu piliavietę „norima padaryti tam tikru miesto sodneliu, užtvėrus jį aukšta senovės tvirtovės tvora, o visus namus – namelius jau ateinantį pavasarį nuo tos aikštės iškelti“. Pasitarimo metu „dailės ir mūsų praeities žinovai“ turėjo atsakyti į klausimą, ką reiktų daryti su pačios pilies liekanomis ir kaip išdailinti šį istorinį kampelį.

Tai, kad Kauno pilies sutvarkymo klausimas atsidūrė tarp pirmųjų burmistro Jono Vileišio darbų, leistų įtarti 1920 m. dienraštyje „Lietuva“ publikuotas tekstas apie pilies, Mickevičiaus slėnio ir Viešosios (dabar Rotušės) aikštės sutvarkymą, pasirašytas inicialais „J. V.“.

Nors intencijos buvo geros, mediniai trobesiai prie pat pilies sienų išstovėjo dar beveik dešimtmetį, kol 1930-aisiais, minint Vytauto Didžiojo jubiliejų, buvo iškelti.

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas Rokas Sinkevičius

Kauno pilies griuvėsiai. XX a. 3 deš. Kauno miesto muziejaus fondai.


Šaltinis: „Kauno Senapilis“, Vilnietis, nr. 47, 1921 m. gruodžio mėn. 24 d., p. 4.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/LNB1F802446?exId=37357&seqNr=4

6+