1921 m. gruodžio 27 d. | Kas atmesta iš Hymanso projekto?

Valdžios žmonės norėję išmėginti Lietuvą, ar ji nori būti nepriklausoma. Šiuo reikalu jie sudarę Hymanso projektą. Jei visa Lietuva nebūtų prieš jį protestavusi, tas būtų rodęs, kad jai nerūpi būti nepriklausomai. Tik jos protestai parodę, kad jai nepriklausomybė brangi. Egzaminas vadinas išlaikytas ir dabar galima Hymanso projektą pašalinti.

Prof. A. Voldemaras

Kas atmesta iš Hymanso projekto?

Paskutinę Seimo posėdžių prieš Kalėdas dieną kabinetas įnešė išrišti Hymanso projekto likimą. Tam reikalui buvo paskirtas specialus vakaro posėdis, per kurį buvo išklausytas vyriausybės pranešimas, partijų pareiškimai ir galop vienbalsiai atmestas Hymanso projektas.

Iš paviršens žiūrint rodytųsi, kad tai gražiausias rezultatas, kurio tik galima iš Seimo reikalauti, bet to ištikrųjų nėra.  Klausant vyriausybės pranešimo, kurį viceministeris Klimas darė kabineto vardu per veik pusantros valandos, girdint partijų pareiškimus, baisu darėsi už Lietuvos ateitį.

Šiems žmonėms teko savo rankomis griauti tą, ką jie pridirbo per devynetą mėnesių. Kam prisieina atsiduri panašioj padėty, vienintelis kelias lieka prisipažinti prie savo klaidų.  Moralės tam drąsos stigo ir kabinetui, ir krikščionių – liaudininkų blokui. Jie norėjo įkalbėti, kad jie gerai darė ir sudarydami Hymanso projektą ir jį atmesdami.

Kaip čia sutalpinus galvon tokius daiktus? Gi labai lengvai. Valdžios žmonės norėję išmėginti Lietuvą, ar ji nori būti nepriklausoma. Šiuo reikalu jie sudarę Hymanso projektą. Jei visa Lietuva nebūtų prieš jį protestavusi, tas būtų rodęs, kad jai nerūpi būti nepriklausomai. Tik jos protestai parodę, kad jai nepriklausomybė brangi. Egzaminas vadinas išlaikytas ir dabar galima Hymanso projektą pašalinti.

Klausydamas šių žodžių žmogus nenoromis klausi savęs, iš kiekos dar dalykų šie žmonės egzaminuos Lietuvą?  Ar žemės reforma taip taipgi egzaminas? Ar išėjęs aikštėn šmugelis irgi Lietuvos egzaminas? Paprastai, ne kraštas prieš valdžią laiko egzaminą, tik atbulai, valdžia prieš kraštą.

Mūsų vyriausybė juntasi gerai padariusi savo darbą. P. Klimas ilgai ir be stambių iškraipymų atpasakojo mūsų delegacijų darbus ir statė Seimui klausimą, ar jis juos pasmerkia. Klausimas be galo svarbus. Juk delegacija savo vyriausybės vardu padėjo Hymanso projektą derybų pamatan; vėl toji pati delegacija padėjo pataisytą Hymanso projektą sutarties su Lenkija pamatan, įnešdama tik eilią pastabų, Lietuvos pavadintų kontrprojektu. Vadinasi tarp Hymanso projekto ir mūsų delegacijos skirtumas ne principo, bet jo tikslesnio pritaikinimo. Tai labai aiškiai išreikšta Tautų Sąjungos Tarybos rezoliucijoj iš 24 rugsėjo.  Tą konstantuoja 3 punkte, kad ,,principai autonomijos Vilniaus kraštui Lietuvos valstybės sienose ir susiartinimo politikos, ekonomijos ir karo srity tarp dviejų valstybių buvo esmėj aprobuoti dviejų pusių (Lietuvių delegacijos laiškai iš 27 gegužės ir 12 rugsėjo. Lenkų užsienių ministerio telegrama iš 15 liepos ir jų atstovo laiškas iš 13 rugsėjo), ir kad likusios sunkenybės sueina šių principų pritaikiniman.“

Taigi atmesti Hymanso projektą, nepasmerkus mūsų delegacijos ir kabineto reiškia atmesti projekto redakciją, bet likti prie jo principų, vadinasi sutikti, kad Lietuva sueitų su Lenkija į artimus ryšius ir viduje susidėtų iš dviejų arba daugiau autonominių kantonų.

<…>  


Hymanso projektai baigiantis 1921-iesiems vis dar kėlė aistras. Vyriausybė kamuojama skandalų, ypač dėl užsienio reikalų ministro Juozo Purickio atsistatydinimo įsivėlus į liūdnai pagarsėjusią ,,Sacharino bylą“, nusileido ir laikinai pareigas einančio užsienio reikalų ministro Petro Klimo lūpomis atmetė Hymanso projektą, kartu su visu Seimu. Tačiau tai vistiek sukėlė opozicijos pyktį ir kritiką, kad valdantieji išsižadėjo savo beveik visus ištisus metus vestos politikos ir net bandė pasirodyti jos oponentai.  Bene taikliausiai šią politinę nesėkmę sukritikavo buvęs (ir dar būsimas) premjeras Augustinas Voldemaras, su kurio mintimis siūlome plačiau susipažinti.

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas dr. Simonas Jazavita

Lietuvos ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras Kauno geležinkelio stotyje 1929 m. Kauno miesto muziejaus fondai


Šaltinis: Tautos balsas,  1921 12 27, p. 1

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=141288

4+