1921 m. gruodžio 4 d. | Palangos uostas

Tik šie 700-800 žvejų, išeidami į tolimą jūrą, už kokių 100 kil. nuo kranto po keliolika dienų per metus, uždirba daugiau per 4 milijonų auksinų. Bet kiek tai be uosto pavojo, gyvybei. ,,Aukštoj“ jūroj atsitikus audrai – vieta žvejui jūros gelmėse. Ir jų žuva kasmet nuo audrų 2-3%, anais metais per vieną audrą negrįžo iš jūros kelios dešimtys žmonių.

Vienu (iš tyrin. part. Viršininko J. Piščiko žinių)

Kaip kalbai liežuvis, regėjimui – akys, gyvybei – saulė, taip mums reikalingas uostas – sako Palangos žvejai.

Vien žvejybai, neskaitant bendros svarbos prekyboje, pramonėj na, ir politikoje – uostas reikalingos, be kurio didžiausi Baltijos žuvų turtai apleidžiami, mūsų žvejai žudomi.

Juros pakraštys – žvejų pakraštys. Dabar viena iš Palangos valsčiaus 3037 gyventojų – 600 imas žvejybos, turėdami apie 200 laivų. Darbėnų valsčiui apie 120 žvejų su 15 didesnių ir 20 mažesnių laivų. Nemaža dar žvejų ir tolimesnėj pakranštėj. Kaip gi be jų nebus prie taip turtingos jūros silkėmis, menkėmis, plekšnėmis, kilkomis, etc.

Tik šie 700-800 žvejų, išeidami į tolimą jūrą, už kokių 100 kil. nuo kranto po keliolika dienų per metus, uždirba daugiau per 4 milijonų auksinų. Bet kiek tai be uosto pavojo, gyvybei. ,,Aukštoj“ jūroj atsitikus audrai – vieta žvejui jūros gelmėse. Ir jų žuva kasmet nuo audrų 2-3%, anais metais per vieną audrą negrįžo iš jūros kelios dešimtys žmonių. Taip žvejas renka, renka tylias gražias, dienas ir neišsirenka. Išsirenkęs skuba aukšton jūros gilum – ten žuvies pagavimas geriausias. Bet ir velne laimė. Daug pagavus Palangoj kartais pačkomis supūva, o audros metu visai žuvies nėra.

Nesireguguliuotų tai, tik esant uostui. Savas garlaivis žvejus juron išvežiotų, nuo audrų saugotų, apsaugotų jų gyvybę, žuves suimtų ir vienodai tektų reikalautojams. Regularingai pagaunant, būtų atatinkamas reikalavimas ir sunaudojimas. Žvejyba padidėtų mažiausiai 10 kartų, labiausiai darbo dienų skaičium ir dalimi žvejų žvejų skaičium., o tai duotų kasmet vietoj 4 milionų mažiausiai 40 milionų auksinių pelno, na ir savos žuvies pakankamai turėtume.

Ne be reikalo čia seniau būta uosto ir jį kaimynai sugriovė, bijodami konkurencijos. Ir miestas čia buvo. Gražiai tai mini vietos gyventojai.

Uosto vieta Šventojoj tinkama. Upė gili, savo stovinčiu vandeniu į porą kilometrų paraleliai jūros krantų vingiuojas.

<…>

Vainikų į jūrą paleidimo ceremonija, skirta pagerbti žuvusiems jūroje, 1936 m. Nežinomo autoriaus fotografija. Kauno miesto muziejaus fondai.

Šaltinis: Lietuva,  1921 12 04, p. 2

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_64489_2