1921 m. gruodžio 7 d. | Žemaitės mirtis

Amžinai nutilo 1921 m. gruodžio 7 d. Lietuvos ašarų ir vilties rankiotoja, akylioji rašytoja Žemaitė – Žymantienė.

Amžinai nutilo 1921 m. gruodžio 7 d. Lietuvos ašarų ir vilties rankiotoja, akylioji rašytoja Žemaitė – Žymantienė. Kaip Tu norėjai palengvinti gyvenimą čia, tegu taip lengva būna Tau ten!

Mariampolės „Žiburėlis“.

Lygiai prieš 100 metų gruodžio 7 d. pasaulį paliko lietuvių rašytoja Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, labiausiai visų atmintyje išlikusi Žemaitės slapyvardžiu. Rašytojos karjerą ji pradėjo gan vėlai (pirmąjį apsakymą sukūrė būdama beveik 50-ies metų), tačiau spėjo parašyti apie 400 apsakymų. Pagrindine jos apsakymų tema tapo kaimo žmonių šeimos gyvenimas. Vaizduodama lietuvių valstiečius, rašytoja lietuvių literatūroje atvėrė naują, skaitytojams dar nepažįstamą pasaulį, dėl to ir buvo tokia mėgstama bei vertinama. Reikėtų nepamiršti ir jos visuomeninės veiklos, o ypač indėlio kovojant už moterų teises. Žemaitė 1907 m. Kaune dalyvavo Lietuvos moterų suvažiavime, o lygiai po metų ir Rusijos moterų suvažiavime, vykusiame Peterburge.

Pirmojo pasaulinio karo metais, būdama 70-ies, Žemaitė, rinkdama aukas nukentėjusiesiems nuo karo, kartu su teisininku Andriumi Bulota ir jo žmona Aleksandra atsidūrė Jungtinėse Amerikos valstijose. Garbus amžius jai nesutrukdė lankytis lietuvių kolonijose, pasakoti apie karo pabėgėlių vargus ir susipažinti su įtakingais to meto lietuviais, kuriuos suburdavo sakydama įkvepiančias kalbas.

Beveik penkerius metus praleidusi JAV, 1921 m. Žemaitė nusprendė grįžti į Lietuvą. Čia įsikūrė jau minėto advokato Andriaus Bulotos namuose Marijampolėje, kur rašė ir taisė senus savo raštus, net pradėjo dėliotis autobiografiją. Viską pakeitė lemtingas įvykis. Žiemą rašytoja su reikalais išvyko į Kauną, tačiau grįžtant iš Laikinosios sostinės autobusas sugedo ir teko nakvoti laukuose. Žemaitė smarkiai peršalo, susirgo plaučių uždegimu ir tų pačių metų gruodžio 7 d., sulaukusi 76-erių, mirė. Po jos mirties raštų leidimu rūpinosi pats A. Bulota. 1924–1929 m. pavyko išleisti 4 raštų tomus. A. Bulota parašė ir įvadą Žemaitės apsakymams, kuriuos jo žmona A. Bulotienė išvertė į rusų kalbą.

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkė Lina Mikalkėnaitė

Knyga. Julija Žymantienė-Žemaitė. Raštai. I tomas. 1948 m. Kauno miesto muziejaus fondai.

Šaltinis: Žemaitės mirtis (1921, Gruodžio 14 d.). Lietuva (281 (809), p. 1

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/LNB00AD2076?exId=64505&seqNr=1