1921 m. kovo 1 d. | Laiškas iš Lietuvos

Toliau pranešu, kad aš dabar esu įsirašęs į šaulių burį ir, reikalui prisiėjus, gatavas eit skaldyt Lenkams galvas. Dabar veikiame kaip slaptoji policija: sekiojam visokius šnipus ir tuos, kurie peržengia valstybės įstatus.

Ant. Jakštys, nesenai parvykęs tėvynėn, rašo savo draugui V. Urbonui į Waterburį, Conn. Tarp kitko rašo:

Lietuvos padėtis laipsniškai gerėja. Kitaip ir buti negali. Lenkai nuo Vilniaus plebiscito jau atsisako, nes mato, kad pralaimės bet vis-gi dar nepaliauja taisę Lietuviams pinklių. Lietuvos liaudis taip nusistačius prieš ponus, kad žut but, sako, nepasiduosim Zeligowskiui, nei kitoms Lenkų išperoms. Kol musų gįslose tekės lietuviškas kraujas, mes, sako, neduosim priešams mindžioti Lietuvos žemę ir jos teises. Ir aš pats save pažadėjau ant Lietuvos aukuro, tik jus, broliai, remkit mus.

Ar negalėtute jus savo draugijose parinkti aukų musų šaulių buriui nupirkimui įvairių ginklų. […]

Kai kurie degtindariai jau turi storas kišenes ir nuo kareivijos pasiliuosuoja. Šauliai tokius gaivalus gaudo ir atiduoda valdžios rankosna. Nenuleidžiame akių ir nuo dvarininkų, kurie, kaip kirminai, graužia valstybės pamatus. Musų dirva tam darbui yra plati kol apsivalysim nuo tų piktšašių. Pramatoma skaisti Lietuvai ateitis.

Ant. Jakštys.

Pieščių kaimas,

Paežerėlių val.,

Šakių apskr.

Šaulių vadovas. Kaunas, 1921 m. Kauno apskrities viešosios bibliotekos fondai

Šaltinis: „Laiškas iš Lietuvos“, Draugas, nr. 50, 1921 m. kovo mėn. 1 d., p. 3.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0001661471?exId=197485&seqNr=3