1921 m. kovo 19 d. | Mūsų belaisviai iš raudonosios armijos

Mūsų Pasiuntinybės Vokietijoj registravimo žiniomis, Vokietijos internuotų raudonarmiečių tarpe yra apie 100 lietuvių. Pasiuntinybės buvo daromos pastangos juos atvaduot.

Mūsų Pasiuntinybės Vokietijoj registravimo žiniomis, Vokietijos internuotų raudonarmiečių tarpe yra apie 100 lietuvių. Pasiuntinybės buvo daromos pastangos juos atvaduot. Tuo reikalu buvo paklausta Vokiečių užsienio reikalų ministerija. Ji atsakė, kol nebus lenkų lietuvių taikos sutartis ratifikuota, Vokietija negalinti leisti lietuvių. Tuo tarpu Rusijos atstovas Vokietijoje Viktoras Kopp‘as pasiuntė Vokiečių užsienių reikalų ministerijai notą, kuria pareikalavo paleisti visus internuotus latvius, estus, suomius ir austrus. Sužinota, kad Vokiečiai paminėtų valstybių atstovams atsakė tą pat, būtent, sutinka paleisti valstybių piliečius, kai bus ratifikuota lenkų rusų sutartis arba jei lenkai pareikš sutikimą tiems internuotiems paleisti.

Lenkai tokį sutikimą nori duoti tik ta sąlyga, kad ir tų valstybių internuoti, su kuriomis bolševikai dar nėra susitaikę arba dar kariauja (pav. vengrai, rumunai, ypač ukrainiečiai) būtų taip pat paleisti; rusai nori paleisti tik tų valstybių internuotusius, su kuriomis jie yra padarę taikos arba ypatinga sutartį, pav. pasikeisti belaisviais arba tremtiniais. Todėl galima matyt, rusus nesutiksiant su lenkų proporcija ir Lietuvos piliečius tuo tarpu nebūsiant paleistus.

Be to, dar Pasiuntinybės kreiptasi į Vokiečių Karo Ministeriją, prašant išskirti lietuvius į atskirą stovyklą. Ministerija pranešė, kad yra negalima ir jų tekęs labai mažas skaičius.

Berlyno panorama. 1920 m.


Šaltinis: Mūsų belaisviai iš raudonosios armijos (1921, Kovo 19 d.). Lietuva (62 (629), p. 2.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/LNB00AD2076?exId=64476&seqNr=2

Fotografijos prieiga internete: https://melanie-klein-trust.org.uk/wp-content/uploads/2019/07/Berlin-1920s-768×523.jpg

5+