1921 m. kovo 2 d. | Kas kiek mokesčių sumoka ir kur tie mokesčiai eina?

Didžiausią pajamų šaltinį praeitais metais sudarė muitai. Mūsų surinkta išviso netoli 110 milijonų auksinų, kas sudaro daugiau negu trečdalį visų valstybės normalinių pajamų.

Dažnai tenka girdė[t]i vieną visuomenės sluoksnių atstovų besigiriant, kad ant jų pečių visa valstybės išlaidų našta begulinti. Delto aš tyčia nuėjęs į finansų ministeriją pasirausiau po knygas, norėdamas sužinoti, kas kiek mokesčių sumokėjo ir kam tie mokesčiai suvartojami. Pasirodo, esama įdomių dalykų. Tiesiųjų žemės mokesčių, del kurių aukštumo taip skundžiasi mūsų ūkininkai, per 11 mėnesių praeitais metais tesumokėta tik pusšešiolikto milijono auksinų, o per metus nedaugiau kaip 20 mil. auks. – iš 300 mil. auksinų visų metinių pajamų, – t. y. tik penkioliktą dalį. […]

Beveik visos praeitų metų valstybės pajamos susideda iš netiesiųjų mokesčių – akčyžių, muitų ir kt. – ir valstybinių monopolių. Geležinkeliai per 11 mėn. davė beveik 18 mil. auks., paštas, telegrafas ir telefonai beveik 8 mil. auks., […] valdžios miško parduota už 16 mil., kitokių prekių taip pat už 16 mil., neskaitant linų, už kuriuos gauta apie 190 mil. ir pelnyta apie 60 mil. auks. […]

Didžiausią pajamų šaltinį praeitais metais sudarė muitai. Mūsų surinkta išviso netoli 110 milijonų auksinų, kas sudaro daugiau negu trečdalį visų valstybės normalinių pajamų. […]

A. Rimka.

Vaizdas iš Finansų ministerijos. XX a. 3 deš. Kauno miesto muziejaus fondai

Šaltinis: A. Rimka „Kas kiek mokesčių sumoka ir kur tie mokesčiai eina?“, Lietuvos ūkininkas, nr. 8, 1921 m. vasario 24 – kovo mėn. 2 d., p. 3.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/LNB010DF585?exId=13785&seqNr=3