1921 m. kovo 2 d. | Valiukų byla

Nužudytasai Feliksas Valiukas buvo mūsų draugas, Lietuvos Socialdemokratų Partijos narys. Velionis plačiai buvo žinomas Lietuvoje, kaipo visuomenės veikėjas ir kovotojas už Lietuvos laisvę ir geresnę darbo žmonių ateitį. 

Vasario 14 ir 15 d. Armijos teismas nagrinėjo Rokiškyje bylą apie Valiukų nužudymą. Atsakomybėn buvo patraukti karininkai: Puzen von Milleris, Pužanovskis, Rogovskis ir Mikoliūnas, karo iždininkas Kregždė ir kareiviai: Markevičius ir Puodžiūnas. Iš jų pirmieji trys ir kareivis Markevičius pabėgo, o buvo teisiami likusieji: Mikoliunas, Kregždė ir Puodžiūnas.

Nužudytasai Feliksas Valiukas buvo mūsų draugas, Lietuvos Socialdemokratų Partijos narys. Velionis plačiai buvo žinomas Lietuvoje, kaipo visuomenės veikėjas ir kovotojas už Lietuvos laisvę ir geresnę darbo žmonių ateitį. Karo metu, būdamas Rusijoje, Valiukas daug pasidarbavo mūsų pabėgėlių–tremtinių naudai. Po revoliucijos, užstojus bolševikų valdžiai, Valiuko globon buvo atiduotos teismo įstaigos, išgabentos karui prasidėjus iš Lietuvos. Velionis padėjo daug pastangų ir triuso, kad apsaugojus Lietuvos teismų archyvus nuo sunaikinimo. Jam padedant, tie archyvai buvo sutvarkyti ir paruošti grąžinimui Lietuvon. Bet sugyventi su bolševikais velionis neilgai tegalėjo: atsiradus progai, su pirmaisiais tremtinių ešalonais grįžo iš Maskvos į Panevėžį dar vokiečiam Lietuvoje tebesant.

Panevėžy Valiukas gyveno ilgai prieš karą, kaipo pris. advokatas, ir buvo gerai žinomas miesto gyventojams ir Panevėžio darbininkams. Atėjus bolševikams į Panevėžy, Valiukas tapo išrinktas į Panevėžio Darbininkų Tarybą ir čia uoliai gynė Lietuvos demokratijos reikalus ir kovojo su bolševikų užgaidomis visa ardyti ir naikinti. Pakęsti ilgai savo tarpe tokį žmogų bolševikai negalėjo, ir Valiukas kartu su kitais socialdemokratais priverstas buvo iešiti iš Panevėžio Darbininkų Tarybos. […] Kuomet bolševikai tapo galutinai išvaryti, velionis buvo nutaręs apsigyventi Kaune ir kartu su žmona ir maža dukterimi važiavo į Kauną. 1919 m. birželio 17 d. Panemunėlio stoty tapo suimtas, o birželio 19 d. sušaudytas kartu su žmona prie kapinių tarp Bajoriškio ir Roblių kaimų netoli nuo Panemunėlio. […]

Valstybės Gynėjas Chodakauskas pripažino Mikoliūną ir Kregždę kaltais, bet nurodė, kad Valiukas buvo nusižengęs prieš Lietuvos Valstybę ir kad jo sušaudymas įvyko karo metu, kuomet abelnai esti daug nekaltų aukų.

Armijos Teismas pripažino teisiamuosius nekaltais žmogaus nužudyme ir visus tris išteisino.

Antrojo pėstininkų pulko vadas Vincas Grigaliūnas-Glovackis, dalyvavęs Panevėžio ir Rokiškio išvadavimo iš bolševikų operacijose. „Lietuvos albumas“, sudarė Janina Markevičaitė ir Liudas Gira, 1921 m. Kauno miesto muziejaus fondai


Šaltinis: „Valiukų byla“, Socialdemokratas, nr. 9 (109), 1922 m. kovo mėn. 2 d., p. 2.

Prieiga internete: https://naujas.epaveldas.lt/static/lnb-bucket/C10000396206/C10000396206-1922-Kovo2/original/0002-F0004D7C6F128A33D8851D18206AA2C6.JPG

8+