1921 m. kovo 26 d. | Lietuviai D. Britanijoje

Lietuvių Didžiojoj Britanijoj yra apie 12.000. Anglijoj ir Wales‘e jų yra apie 4.000 ir Škotijoj apie 8.000. Airijoj lietuvių veik visai nėra. Apie du trečdaliu lietuvių kilę iš Suvalkijos ir pirmieji lietuviai išeiviai Anglijon pateko 1855 metais Sevastopolio karo metu, kaip karo belaisviai.

Skaičius. Pirmieji emigrantai. Profesija. Visuomenės gyvenimas. Aukos Lietuvai. Mūsiškiems tarnaujantieji kunigai.

Lietuvių Didžiojoj Britanijoj yra apie 12.000. Anglijoj ir Wales‘e jų yra apie 4.000 ir Škotijoj apie 8.000. Airijoj lietuvių veik visai nėra. Apie du trečdaliu lietuvių kilę iš Suvalkijos ir pirmieji lietuviai išeiviai Anglijon pateko 1855 metais Sevastopolio karo metu, kaip karo belaisviai. […] Londone ir apskritai Anglijoj lietuviai daugiausia amatininkai – siuvėjai, dailydės, batsiuviai ir t. t., o Škotijoj – angliakasiai, plieno liejyklų ir geležies dirbtuvių darbininkai.

Pačiame Londone prieš karą buvo apie 2.200 lietuvių, dabar beliko apie 1.500 (300 šeimynų). Londono lietuviai turi savo bažnyčią, kurioj klebonauja kun. K. Matulaitis. Lietuvių draugijų Londone yra 6.

Lietuvių amatininkų Londone skaičius didelis: siuvėjų 100, batsiuvių 40–50, dailydžių 50, odų išdirbikų apie 50. Kiti lietuviai dirba daugiausia cukraus saldainių ir stiklo fabrikuose.

Be to, 8 lietuviai turi Londone nuosavias baldų dirbtuves. Vietos lietuvių tarpe bedarbių nėra. Paprastas uždarbis 3–5  svarai į savaitę, tik kai kurie uždirba 8–10 sv. ir daugiau. Pernai Londono lietuviai sugebėjo parsiųsti tėvynėn virš 1.000 sv.

Trys lietuviai turi nuosavius namus, lietuvių krautuvių yra 4 ir sekmingai gyvuoja koperacinė lietuvių duonos kepykla. Škotijoj dabar veikia šios duonos kepyklos: „Varpas“, „Birutė“, „Pirmyn“ ir t. t. („Pirmyn“ priklauso lietuviams komunistams). […]

Manchester‘y lietuviai turi lenkų kunigą Folton iš Silezijos, gerai pramokusį lietuviškai, kuris aptarnauja ir rusinus ir lenkus. Pernai įsigyta graži nuosavi bažnyčia.

Liverpool‘y lietuvių apie 800. Klebonauja gerai prasimokinęs lietuviškai airys kun. Hughes.

Lietuvių angliakasių ir smulkesnių amatninkų būreliai yra South Wales‘e ir kitose Anglijos vietose.

Marijona Bancevičiūtė – pirmoji lietuvaitė, magistro laipsniu baigusi Glazgo universitetą. 1928 m. birželio mėn. „Naujas laikas. New Era“, nr. 1, 1930 m. vasario 16 d., p. 14.

Šaltinis: „Lietuviai D. Britanijoje“, Lietuvos žinios, nr. 24, 1922 m. kovo mėn. 26 d., p. 3.

Prieiga internete: https://naujas.epaveldas.lt/static/lnb-bucket/C1B0003192409/C1B0003192409-1922-Kovo26/original/0003-C89B171EE47CF30343C99F88F5D1E2DE.jpg