1921 m. kovo 3 d. | Višta, aukso kiaušinius deda

Vėliau taika Lietuvos su rusais ir Čiurlionies paveikslai atgabenami Kaunan. Prasideda nauji rūpesniai, kaip juos parduoti trečią kartą. Įstatas, matomai atsirėmęs Vilniaus dekreto, paruoštas, Seimas po ilgų ginčų jį priima. Pinigai išmokami – aukso markėmis. Paveikslai parduoti trečią kartą. Kad bent dabar paskutinį!

Berods jau Seimas priėmė įstatą apie M. K. Čiurlionies paveikslų išpirkimą. […]

Pats dailininkas kol buvo gyvas iš tų paveikslų nič nieko neturėjo. Užtat jam mirus, prasideda prekyba. Žmonės, kurie niekame jo kūrybai nepadėjo, tuoj pamatė, koki aukso vištą jiems laimė dovanojo. Prasideda paveikslų amžinas pardavinėjimas.

Prieš karą prie Dailės Draugijos susikūria Čiurlionies kuopa, kuri sudaro su dailininko įpėdiniais tam tikrą sutartį, ir pradeda paveikslus tam tikra eile ir kaina išpirkinėti. Užeina karas, Č. kuopa iširsta, sutartis įpėdynių skaitoma nebuvusia.

Paveikslai išgabenami Rusijon. Parodose sukelia rusų visuomenėj dideliausio entuziazmo. Lietuvių tremtinių tarpe tuoj pasklindą gandai, būk juos norima parduoti rusams milijonieriams, būk jau vedamos derybos.

Renkasi kai kurie kuopos nariai, galvoja kaip paveikslus gelbėti, atnaujina Čiurlionies kuopą. Prasideda naujos derybos su įpėdiniais. Tik dabar jau sąlygos irgi naujos. Užeina bolševikų perversmas. Pavojus laikinai prašalintas – dailės kolekcijų pardavinėjimas uždraustas.

Bolševikai užėmė Vilnių. Vienas pirmųjų jų dekretų – dekretas apie M. K. Čiurlionies paveikslų nacionalizaciją. Numatomas ir aukštas atlyginimas įpėdiniams, negaliojantiems savystoviai dirbti.

Įpėdiniai matomai su dekretu sutinka, nes kelis mėnesius rūpestingai ima jiems paskirtas sumas, ir už save ir net už mirusią dailininko motiną, kuriai irgi buvo stipendija paskirta, nes apie jos mirtį nežinota, stipendiją duodant. Taigi paveikslai buvo antrą kart parduoti.

Vilnių užima lenkai. Vėliau taika Lietuvos su rusais ir Čiurlionies paveikslai atgabenami Kaunan. Prasideda nauji rūpesniai, kaip juos parduoti trečią kartą. Įstatas, matomai atsirėmęs Vilniaus dekreto, paruoštas, Seimas po ilgų ginčų jį priima. Pinigai išmokami – aukso markėmis. Paveikslai parduoti trečią kartą. Kad bent dabar paskutinį! […]

Laikinoji M. K. Čiurlionies galerija. Iš Jokūbo Skrinskio albumo „Kaunas“. Kauno miesto muziejaus fondai


Šaltinis: „Višta, aukso kiaušinius deda“, Lietuvos žinios, nr. 5, 1922 m. kovo mėn. 3 d., p. 1.

Prieiga internete: https://naujas.epaveldas.lt/static/lnb-bucket/C1B0003192409/C1B0003192409-1922-Kovo3/original/0001-F8E59B32F1697C680E204CCF0FC081C3.jpg

 

9+