1921 m. kovo 5 d. | Lloyd George vokiečiams paaiškino

Vokiečių tauta mano, kad mūsų reikalavimas neleistina priespauda, turinti tikslą sunaikinti jų didelį kraštą, pavergti jų didelę tautą. Leiskite man paaiškinti mano pažiūrą – sako Lloyd George. Mums būtų malonu matyti Vokiečių civilizacijos sėkmes, bet nemalonu matyti, kad Vokiečiai gręsia pavergti ir bauginti Europos civilizaciją.

LONDONAS III. 5 (Elta.) Reuterio agentūros pranešimu, Lloyd George kovo 3 d. Londono konferencijoje Vokiečių delegacijoje pareiškė santarvės vadu, kad Santarvė skaitanti Vokiečių pusės pasiūlymą pasityčiojimu iš Versalės sutarties ir santarvės valstybių.

Svarstant Vokiečių užsienio reikalų ministerio Simonso pareiškimą, kuris galutinai atmetė Versalės sutarties pagrindines sąlygas – Lloyd George sako, reikia elgtis su Vokiečiais atitinkamai. Vokiečių vyriausybė, regis palaikoma viešosios nuomonės, atsisakė nuo Versalės sutarties pagrindo.

Vokiečių tauta mano, kad mūsų reikalavimas neleistina priespauda, turinti tikslą sunaikinti jų didelį kraštą, pavergti jų didelę tautą. Leiskite man paaiškinti mano pažiūrą – sako Lloyd George. Mums būtų malonu matyti Vokiečių civilizacijos sėkmes, bet nemalonu matyti, kad Vokiečiai gręsia pavergti ir bauginti Europos civilizaciją.

Mes nenorime uždėti jums jungo, norime tik paprastai priversti jus įvykinti pažadėjimus dėl nuostolių, už kuriuos jūsų imperialistinė Valdžia turi priimti atsakomybę.


,,Laisvėje“ aprašomos svarbios aktualijos. Po pralaimėjimo Pirmajame pasauliniame kare Vokietijoje buvo didžiulė krizė, šalyje stiprėjo nepasitenkinimas. Pati valdžia vis labiau piktinosi Versalio taikos nuostatomis, kurios Vokietiją darė bene vienintele karo kaltininke ir privertė ją mokėti tiek, kiek ji nesugebėjo sau leisti. Vienas pagrindinių politikų tuometiniame pasaulyje, charizmatiškasis Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Lloyd George užėmė bene svarbiausią padėtį Versalio taikos derybose. Jis dažnai buvo laikomas šios sutarties ir pokarinės pasaulio tvarkos architektu. Įdomu tai, kad 1922 m. vidinės politinės įtampos nuvertė jį nuo valdžios ir netrukus jo požiūris į Vokietiją keitėsi. Lloyd George suprato, kad Vokietija buvo padaryta vienintele karo kaltininke be reikalo, kad tai nesudarė galimybių visoms didžiosioms Europos valstybėms susitarti, kaip tai buvo padaryta prieš šimtmetį Vienos kongrese, nugalėjus Napoleoną Bonapartą, o Prancūzija grąžinta į Europos lyderių būrį. Vis dėlto, buvo jau per vėlu – revanšistinės nuotaikos Vokietijoje stiprėjo vis labiau. Ketvirtajame dešimtmetyje, nacionalsocialistams ir Adolfui Hitleriui atėjus į valdžią, Lloyd George siekė ieškoti sutarimo ir net buvo su pastaruoju susitikęs Vokietijoje. Antrojo pasaulinio karo metu, vykstant  oro kautynėms dėl Britanijos, Lloyd George siūlė valdžiai ieškoti galimybių pasirašyti su Vokietija taikos sutartį. Tai rodo, kad didžiojoje politikoje pastovumas nėra toks dažnas dalykas ir su laiku požiūris gali keistis, net labai radikaliai. Visgi Lloyd George palikimas Britanijos ir pasaulio istorijai labai ryškus ir dažniausiai vertinamas palankiai.

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas dr. Simonas Jazavita

Pirmojo pasaulinio karo plakatas vaizduojantis tuometinį Didžiosios Britanijos ginkluotės ministrą Lloyd George, būsimąjį ministrą pirmininką ir jo galią. Fotografija iš Prancūzijos nacionalinės bibliotekos.


Šaltinis: Laisvė,  1921 03 08, p. 1

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=111098

Fotografijos prieiga internete: https://www.europeana.eu/lt/item/9200518/ark__12148_btv1b103367184

4+