1921 m. lapkričio 14 d. | Brangenybė ir pigumas ir kaip su jais kovoti

Vieni negali gyventi del brangumo, o kiti negali gyventi del tų pat produktų pigumo ir tai toje pat šalyje, tiktai keliolikos varstų vienas nuo kito tolumo. Tas viskas yra del to, kad kaip miesto, taip ir sodžiaus gyventojai yra neorganizuoti, neturi savo draugijų, savo kooperatyvų, kurie rūpintųsi savo narių aprūpinimu.

Miestų ir ypač Kauno gyventojai (valdininkai ir darbininkai) vaitote vaitoja del gyvenimo pabrangimo. Jau kiaušinių dešimtis Kaune kainuoja 40–50 auks., o spekuliantai krautuvėse nulupa ir po 70 auks., sviesto svaras 30–40 auks., pieno litras 6–7 auks., šveicariško sūrio svaras 60 auks., bet ir už paprasto sūrio svarą moka po 15–20 auks. Kopūstų kapa 160 a., bulvių centneris 75 auks. ir taip toliau. Ar gi darbininkas ar vidutinis valdininkas, gaunąs 1000 auks. mėnesiui, prie tokių kainų su šeimyna gali išgyventi?

Antra vertus, sodžius skundžiasi del produktų pigumo. Iš Joniškio rašo, kad vidutinė karvė kainoja 400 auks., o karvės oda 300 auks. Spekuliantai supirkinėja kiaušinius po 10–15 auks. dešimtį. Atvažiavę iš Vokietijos žmonės taiso sodžiuje pienines ir pieną perka po 2 – 2½ auks. už litrą. […]

Vieni negali gyventi del brangumo, o kiti negali gyventi del tų pat produktų pigumo ir tai toje pat šalyje, tiktai keliolikos varstų vienas nuo kito tolumo. Tas viskas yra del to, kad kaip miesto, taip ir sodžiaus gyventojai yra neorganizuoti, neturi savo draugijų, savo kooperatyvų, kurie rūpintųsi savo narių aprūpinimu. […]

J. K.

Antalieptės žemės ūkio mokyklos moksleivės pienininkystės praktinio užsiėmimo metu. 1929 m. Kauno miesto muziejaus fondai


Šaltinis: „Brangenybė ir pigumas ir kaip su jais kovoti“, Lietuvos ūkininkas, nr. 45, 1921 m. lapkričio mėn. 10-16 d., p. 2.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/LNB010DF585?exId=13794&seqNr=2