1921 m. lapkričio 21 d. | Lietuvos biudžetą perskaičius

Neseniai padavėme stambiausias Lietuvos biudžeto skaitlines ir ištisai spausdinimo p. Galvanausko kalbą pasakytą Steigiamajame seime tą biudžetą ruošiant. <…>

Neseniai padavėme stambiausias Lietuvos biudžeto skaitlines ir ištisai spausdinimo p. Galvanausko kalbą pasakytą Steigiamajame seime tą biudžetą ruošiant. <…>

Sulig nuo biudžeto šiais 1921 m. iš plačiųjų gelžkelių tikimąsi pajamų 100 564 000, iš siaurųjų 14 378 000, iš pašto 8 850 750, iš telegrafų 5 791 500, iš telefono 5 012 000, viso labo 134 626 250. Sulig to paties biudžeto išlaidų šiemet būsią patiems geležinkeliams 130 611 620, siauriems geležinkeliams 21 978 500, pašto telegrafo ir telefonų valdybos bei operacijos 25 705 000, viso labo 178 293 120 auksinių. Kitaip sakant, tuos mus valdymo dalys, kurios turėtų duoti didelį pelno, duoda nuostolio 43 milijonus 668 tūkstančius 870 auksinių nuostolio.

Skaudus yra dalykas 43 ir pusė milijono nuostolis. Kiekvienam Lietuvos gyventojui jis padaro daugiau nei dvidešimt auksinių nuostolio. Skaudžiau dar yra dėl to, kad p. ministeris savo biudžetinėje kalboje visai šiuo dalykus neminėjo, neparodė jo priežasčių, nepasakė norėjęs jas susekti, nepažadėjo nei ateity tų priežasčių ieškoti. <…>

Finansų ministerijos vyriausieji buhalteriai pasirašinėja obligacijas. 1934 m. Kaunas. Kauno miesto muziejaus fondai


Šaltinis: 1921 m. lapkričio 22 d. Lietuvos biudžetą perskaičius, Laisvė (Nr. 263) p. 1

Prieiga internetu: https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=111111

5+