1921 m. lapkričio 29 d. | Lietuvos sutartis dėl žydų emigracijos

Emigrantams žydams iš Tarybų Rusų ir Ukrainos, kurie nėra Lietuvos piliečiai ir važiuoja į kitus kraštus, Lietuvos vyriausybės leidžiama įvažiuoti, laikinai būti ir išvažiuoti šiomis sąlygomis, dėl kurių vykdymo Pasaulinės Žydų Šelpimo Konferencijos (Conference Universalle Juive de Secours) Vykdomasis Komitetas ima visiškos atsakomybės.

Lietuvos Vyriausybė, Vidaus reikalų Ministerio Skipičio, Ministerio be portfelio Žydų reikalams Soloveičiko ir Krašto apsaugos ministerio įgalioto Vietinės Kariuomenės brigados Vado majoro Merkio, asmeny iš vienos pusės, ir Pasaulinės Žydų Šelpimo konferencijos Vykdomojo Komiteto įgaliotiniai: S. Rozenbaumas, Žydų tautos tarybos Lietuvoj pirmininkas advokatas D-ras Alfredas Klee Berlynas, D-ras M. Kreininas Maskva, D-ras M. Kovalskis Naujorkas ir advokatas Leo Glezeris Paryžius  iš kitos pusės, padarė šią sutartį:

  1. Emigrantams žydams iš Tarybų Rusų ir Ukrainos, kurie nėra Lietuvos piliečiai ir važiuoja į kitus kraštus, Lietuvos vyriausybės leidžiama įvažiuoti, laikinai būti ir išvažiuoti šiomis sąlygomis, dėl kurių vykdymo Pasaulinės Žydų Šelpimo Konferencijos (Conference Universalle Juive de Secours) Vykdomasis Komitetas ima visiškos atsakomybės.
  2. Emigrantai privalo turėti Rusų arba Ukrainos vyriausybės leidimą išvažiuoti.

<…> 4. Vykdomasai komitetas žada įruošti emigrantams barakų vyriausybės nustatomose vietose ir rūpintis emigrantų maitinimu jiems būnant Lietuvoje, o taip pat jų išvažiavimu.

<…> 6. Šių sąrašų nuorašai vyriausybės siunčiami savo atstovams Tarybų Rusuos ir Ukrainoj, įsakant duoti emigrantams reikalingų vizų. Vienu metu pasienio stočių įstaigoms nurodoma leisti nekliudomai įvažiuoti nurodytiems sąrašuose emigrantams. Emigrantų skaičius, kuris gali būti vienu metu Lietuvoj, gali siekti 2000 asmenų.

  1. Emigrantų buvimas Lietuvoje nustatomas laikui iki trijų mėnesių, išskyrus „force majeure“ atvėjus. Šis trijų mėnesių laikas prasideda nuo tos dienos, kurią emigrantai gauna Lietuvos įstaigų savo leidimą išvažiuoti. Prašymas apie išvažiavimo leidimo suteikimą turi būti įduotas po vienos savaitės, peržengus Lietuvos sienas. <…>

Liaudies namai Kaune. Apie 1922-1924 m. Kauno miesto muziejaus fondai.


Šaltinis: 1921 m. Lapkričio 29-30 d. Lietuvos sutartis dėl žydų emigracijos, Vienybė (Nr. 12), p. 3-4.

Internetinė prieiga: https://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_112308_3

4+