1921 m. liepos 29 d. | Rusų tragedija ir mūsų uždaviniai II

Jau ir Lietuvos spaudoj yra pasirodžiusių balsų, šaukiančių gelbėt rusų mokslininkus ir tam reikalui jau ir aukų šiek tiek sudėta.

Kaunas, liepos mėn. 29 d.

<…>

Neturint jokios galimybės sovietų valdžiai vidaus pajėgomis gelbėt nelaimingą rusų tautą nuo bado baisenybių ir mirties, visa viltis lieka užsieniui. Viltis, kad žmonėse rasis žmogiškumo jausmo ir gailesio, ir , kad užsienis neleis mirti žmonių milijonams iš bado. Bet jau birželio 24 d. ,,Pravda“ yra rašius ,,Užpirkimams užsieny, apmokamiems auksu nėra ko pasitikėti. Aukso fondas  aprėžtas ir tirpsta. Aukso gamyba pas mus ultra liūdnoj padėty. Tiktai užsienio pirkiniams pasitikėti – nusikaltimo darbas“. Tokiu būdu nesant galimybės užsieny duonos pirktis, belieka viltis – gal užsienis, žmoniškumo jausmu vaduodamas paaukuos. Tokių aukų prašyti jau yra kreiptasi į užsienį garbingų  Maksimo Gorkio ir patriarcho Tichono asmenų, kurie tai darė humanitariniais tikslais. Reikia manyti, kad tokių aukų prašys ir naujai sudarytas visuomenės darbuotojų komitetas, ir kad jų daugiau ar mažiau ims plaukti į Rusus. Jau ir Lietuvos spaudoj yra pasirodžiusių balsų, šaukiančių gelbėt rusų mokslininkus ir tam reikalui jau ir aukų šiek tiek sudėta.

<…>


Po revoliucijos ir pilietinio karo Rusija buvo nusiaubta. Kariuomenių vykdytos maisto rekvizicijos ir teroras prieš valstiečius, davė skaudžių rezultatų – Rusijoje milijonai žmonių badavo. Būsimasis JAV prezidentas tada dar tik senatorius Herbertas Hooveris įkūrė specialų komitetą paremti badaujančią Rusiją, tačiau komunistų partijos vadovas Vladimiras Leninas palaikė tai kišimusi į šalies vidaus reikalus ir pagalbos atsisakė. Per pilietinį karą ir vėliau sekusį badą žuvo nuo 7 iki 12 mln. žmonių. Ypač nukentėjo valstiečiai, kas sutapo su ideologiniu komunistų tikslu. Vis dėlto, šalies ekonomikai grėsė katastrofa, tad 1921 m. Leninas nenoriai sutiko su užsienio šalių pagalba. Ypač daug nuveikė žymus keliautojas Fridjofas Nansenas, lankęsis ir Kaune, kur buvo surengta konferencija pabėgėlių klausimais. Badaujantys pabėgėliai platino ir įvairias ligas, tarp jų cholerą. 1922 m. bado mastui pradėjus slūgti, Leninas ir jo parankiniai surado atpirkimo ožį, juo tapo valstiečių pasitikėjimą Rusijoje turėjusi Stačiatikių bažnyčia, kurią komunistai laikė ideologiniu priešu. Badas tapo pretekstu nusavinti bažnyčios turtą ir daug cerkvių uždaryti, ką komunistinis režimas mielai padarė, o prieš dvasininkus pradėjo represijas.

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas dr. Simonas Jazavita

Propagandinė afiša ,,Prisimink alkaną“ , naudota Sovietų Rusijoje 1921 m. Tarptautinės socialinės istorijos muziejaus Amsterdame, Nyderlanduose.


Šaltinis: Lietuva,  1921 07 29, p. 1

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=64585

Fotografijos prieiga internete: https://www.europeana.eu/lt/item/180/10622_1873147C_104B_4432_A7FC_D1DCFEFE419C_cho

5+