1921 m. liepos 30 d. | Lengvosios Atletikos Rungtynės Lietuvos Pirmenybės

Dalyvių bus virš 30, palyginant didelis skaičius. Užsirašo iš Lietuvos Šaulių Sąjungos, iš Karo Mokyklos, iš Žydų Sporto Sąjungos „Macabi”. Didžiausi konkurentai lietuviams bus Vokiečių Sporto Sąjunga Kaune.

Priruošiamieji darbai jau pabaigti ir programas jau patiektas. Jame bus daug įvairumo ir įdomumo. Bėgimai 100-400-1500-3000 m. Mėtymai disko – ieties-skritulio. Šokimai į aukštį ir į tolį ir t. t. Be to bus dar <Olympine Estafetas>.

Dalyvių bus virš 30, palyginant didelis skaičius. Užsirašo iš Lietuvos Šaulių Sąjungos, iš Karo Mokyklos, iš Žydų Sporto Sąjungos „Macabi”. Didžiausi konkurentai lietuviams bus Vokiečių Sporto Sąjunga Kaune, kuri siunčia septynis gerus atletus į Kalną, iš Lietuvos Fizinio Lavinimo Sąjungos pusės galima laukti atkaklaus atsispirimo. <…>

Rungtynės prasidės šeštadienį liepos 30 d., lygiai 5 val. po piet pačiame Vytauto Kalne. Įvyks Juniorų grupės konkurencija ir paskui dali Seniorų grupės.

Sekmadienį liepos 31 d. 3 val. lygiai po prie iškilmingas Rungtynių atidarymas Vytauto Kalne. Rugtynes atidengs Lietuvos F. L. Sąjungos Vicepirminkas D. Juozas Eretas. <…>

Lygiai prieš 100 metų įvyko pirmasis Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas. Tai seniausias sporto renginys Lietuvoje! Jis vyko Kaune, Žaliakalnyje ant Vytauto kalno, vietoje, kuri labai svarbi Lietuvos sporto istorijai. Būtent čia buvo įrengtas S. Dariaus ir S. Girėno stadionas (1925 m.) bei pastatyta pirmoji krepšiniui skirta salė – Kauno sporto halė (1939 m.). Lengvosios atletikos čempionatas truko dvi dienas – liepos 30–31 d. Jo organizatore tapo 1921 m. įkurta Lietuvos lengvosios atletikos federacija (LLAF), kurios pagrindinė veikla iki šių dienų yra prižiūrėti šalies lengvosios atletikos veiklą, fiksuoti nacionalinius rekordus, rengti Lietuvos lengvosios atletikos čempionatus bei LLAF taurės varžybas.

Pirmojo čempionato varžybose galėjo dalyvauti tik vyrai. Moterų varžybos buvo pradėtos rengti po metų – 1922-aisiais. Čempionate varžėsi sportininkai iš Kauno sporto klubo (KSK) ir Kauno vokiečių sporto klubo. Pastarieji buvo laikomi čempionato favoritais. Taip pat dalyvavo Šaulių sąjungos, žydų sporto klubo „Makabi“, Karo mokyklos sportininkai bei keletas užsienio svečių. Iš viso buvo maždaug 30 dalyvių. Varžybų dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes – senjorų ir jaunųjų (juniorų). Rungtynes komentavo ir renginio vedėju buvo Lietuvos telegramų agentūros (ELTA) steigėjas dr. Juozas Eretas. To meto spauda rašė: „Jis buvo tos šventės siela[1].“

Sportininkai varžėsi keliolikoje rungčių: bėgo 60 m, 200 m, 5 000 m, šoko į tolį ir su kartimi, metė diską, ietį ir kūjį, stūmė rutulį, atliko trišuolį ir 4×100 m estafetes. Pirmaisiais Lietuvos lengvosios atletikos čempionais tapo: Steponas Garbačiauskas, Egonas Fersteris, Leonas Juozapaitis, Kęstutis Bulota, Ignas Teišerskis, Vytautas Vokietaitis. Čempionate dalyvavo ir lakūnas bei daugelio sporto šakų pradininkas Lietuvoje Steponas Darius. Jis varžėsi ieties metimo rungtyje ir iškovojo sidabrą.

Į sporto šventę buvo susirinkę daug žiūrovų. Tarp jų buvo politikų, visuomeninių organizacijų atstovų, žurnalistų ir t. t. Čempionatą stebėję žiūrovai susipažino su įvairiomis sporto šakomis, o tai padėjo skleisti žinią apie sportą bei jo naudą sveikatai. Taip gimė tradicija kasmet organizuoti Lietuvos lengvosios atletikos čempionatą, kuris iki šių dienų vyksta įvairiuose Lietuvos miestuose.

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkė Lina Mikalkėnaitė

[1] Pirmoji Sporto Šventė, Trimitas, 1921 m. Nr. 31 (51), p. 24.

Ąžuolynas žvelgiant nuo Kauno radijo stoties antenos stiebo. Matomas pirmasis stadionas. XX a. pirma pusė. Kauno miesto muziejaus fondai.

Šaltinis: Lengvosios Atletikos Rungtynės Lietuvos Pirmenybės (1921, Liepos 30 d.). Lietuva (167 (694), p. 3.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/LNB00AD2076