1921 m. rugpjūčio 18 d. | Profesorius D-ras M. Niedermann

Mano atminty visuomet pasiliks maloniausis įspūdis apie Lietuvą ir jos simpatingus gyventojus. Kadangi aš jau nebegalėjau pats pareikšt priderančią padėką visoms įstaigoms, norėčiau ją pareikšt visiems kartu šiuo būdu.

Profesorius D-ras M. Niedermann, kuris, pabaigęs savo studijas Lietuvoj, rugpiūčio 16 d. vėl išvažiavo, prašė mus (Eltą) paskelbt štai ką:

„Prabuvus tris savaites, gražiojoj Lietuvoj, mano reikalai nūdien vėl atšaukia mane iš to pamylėtojo krašto. Maloniai padedant, pirmiausia aukštajai Lietuvos Valdžiai, o taip pat ir daugeliui privačių asmenų, pavyko man pažinti jauną Valstybę iš jos geriausių pusių. Todel ir pavyko man įsigyt nelauktai daug brangios naujos medžiagos, kaip mokslo atžvilgiu, taip ir apskritai humanitarinių ir politinių žinių. Mano atminty visuomet pasiliks maloniausis įspūdis apie Lietuvą ir jos simpatingus gyventojus. Kadangi aš jau nebegalėjau pats pareikšt priderančią padėką visoms įstaigoms, norėčiau ją pareikšt visiems kartu šiuo būdu. Su šia padėka podraug tariu ir mano atsisveikinimo linkėjimus visiems draugams ir pažįstamiems, seniesiems ir naujiesiems.

Kaunas, 1921 m. rugpiūčio 16 d.

Dr. Phil. Max Niedermann,

Šveicarijos Bazelio Universito Profesorius“


Maxas Niedermannas (1874–1954) – Šveicarijos filologas, lotynistas, baltistas. Latvijos (1929 m.), Ženevos (1944 m.), Bezansono (1947 m.) universitetų garbės daktaras. Gimė Vintertūre. 1893–1894 m. studijavo Ciuricho, 1894–1897 m. – Bazelio universitete. 1899–1925 m. dėstė lyginamąją kalbotyrą ir sanskritą Bazelio universitete (jame pirmasis pradėjo skaityti lietuvių kalbos kursą) kaip privatdocentas, asocijuotas profesorius (nuo 1909 m.) profesorius (nuo 1911 m.). 1925–1944 m. dėstė lotynų kalbą ir literatūrą bei bendrąją kalbotyrą Nešatelio universitete; rektorius (1933–1935 m.). Po karo rūpinosi Iverdono (prie Nešatelio ežero) pabėgėlių stovykloje apgyvendintais lietuviais.Anksti susidomėjo baltų kalbomis. Bendradarbiavo su Kazimieru Būga ir Janiu Endzelynu. 1921 m. lankėsi Lietuvoje, kad galėtų pasimokyti gyvosios kalbos. Su Alfredu Sennu ir Juozu Eretu keliavo po šalį. Parašė studijas: „Gandro pavadinimai lietuvių kalboje“ („Die Namen des Storches im Litauischen“, 1919 m.), „Bulvės pavadinimai lietuvių ir latvių kalbose“ („Die Benennungen der Kartoffel im Litauischen und im Lettischen“, 1923 m.); dėl šių veikalų M. Niedermannas laikomas lietuvių arealinės kalbotyros pradininku. Svarbiausias M. Niedermanno lituanistikos veikalas, rengtas su F. Brenderiu, A. Sennu, A. Saliu, – „Lietuvių rašomosios kalbos žodynas“ („Wörterbuch der litauischen Schriftsprache“, 5 t., 1932–1968 m.). Recenzavo įvairius lituanistikos leidinius. Vienas pirmųjų plačiau rašė apie lietuvių kalbos tyrinėjimo istoriją. Bendradarbiavo lietuvių spaudoje. Svarbiausi M. Niedermanno baltistikos tyrinėjimai paskelbti leidinyje „Balto-slavica“ (1956 m.).

Kauno miesto muziejaus muziejininkas Rokas Sinkevičius

Filologijos profesorius Maxas Niedermannas. vle.lt


Šaltinis: „Kauno Kronika“, Lietuvos balsas, nr. 49, 1921 m. rugpjūčio mėn. 18-19 d., p. 3.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0000492579?exId=209563&seqNr=3

5+