1921 m. rugpjūčio 19 d. | Šveicarija pripažino Lietuvą ,,de jure“

Ligi šiol Lietuva ,,de jure“ buvo pripažinta tiktai šių 6 valstybių: Vokiečių, Rusų, Meksikos, Argentinos, Latvių ir Estų. Rugpjūčio 19 d. šių metų pripažino Lietuvą laisva ir nepriklausoma valstybe ,,de jure“ ir Šveicarija.

Ligi šiol Lietuva ,,de jure“ buvo pripažinta tiktai šių 6 valstybių: Vokiečių, Rusų, Meksikos, Argentinos, Latvių ir Estų. Rugpjūčio 19 d. šių metų pripažino Lietuvą laisva ir nepriklausoma valstybe ,,de jure“ ir Šveicarija.

Šveicarijos pripažinimas mums yra svarbus ne mažiau, negu kurios kitos didelės valstybės. Šveicarija tarptautinėje politikoje turi daug svaros. Jos politika yra labai atsargi, bet sykiu ir dora. Su Šveicarijos politika skaitosi ir Antantos valstybės. Šveicarai jau vieną kartą labai pagelbėjo mūsų ginče su lenkais, atsisakydami praleisti pro savo kraštą Antantos kariuomenę Vilniaus sričiai užimti ir tokiu būdu nelemtasai planas Vilniaus srities plebiscito žlugo ir derybos su lenkais įėjo į visai naują vagą.

Šveicarija yra centras įvairių tarptautinių sąjungų. Pašto, Telegrafo, Kelių, Raudonojo Kryžiaus ir kitų.

Šveicarijos pripažinimas stiprina mus visos Antantos ir kitų valstybių akyse. Reikia laukti, kad dabar ir kitos valstybės, suinteresuotos mūsų ginču su lenkais, pavyzdžiui: Olandai, Danai, Norvegai, Švedai, Ispanai ir kiti, greičiau pareikš Lietuvos pripažinimą ,,de jure:.

Šitas Šveicarų musų pripažinimas ,,de jure“ laužoledus į visuotiną visų valstybių pripažinimą.

Tegyvuoja laisva ir garbinga Šveicarija!

,,Lietuvos ūkininke“ skelbiama svarbi žinia – Lietuvą ,,de jure: pripažino nedidelė , bet įtakinga šalis – Šveicarija. Būtent šioje šalyje Pirmojo pasaulinio karo metais vyko Nepriklausomybės siekusių organizacijų ir šviesuolių bendravimas, kuriam Šveicarija, nepaisant savo neutraliteto politikos sudarė geras sąlygas. Daugeliui didžiųjų šalių vis dar vengiant pripažinti Lietuvą ,,de jure“, pirmiausia dėl ,,tebekabančio“ Vilniaus klausimo, Šveicarijos diplomatinis pripažinimas buvo paspirtis , sukėlusi tuometiniams diplomatams nemažai džiaugsmo

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas dr. Simonas Jazavita

Šveicarijos kraštovaizdis. Paul Hebel fotografija, 1921 m. Vokietijos fototekos Drezdene archyvas.

Šaltinis: Lietuvos ūkininkas,  Nr.35, 1921, p. 1.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=13805&biRecordId=2902

Fotografijos prieiga internete: https://www.europeana.eu/lt/item/437/item_CKZL5NQRUVH4BAKBBREVSVEUHQGEPDOJ