1921 m. rugpjūčio 21 d. | Kauno nešvaros šaltinis

Pat gražiausiame dienos laike, kada po darbo valandų Kauno piliečiai skuba pasimaudyti, pailsėti, kada visas trikampio smėlynas ir Nemuno pakraščiai pilni besimaudančių, – tuomet iš skerdyklos paleidžiama tam tikra ryna, (nutiesta iš skerdyklos į Nemuną aukščiau maudymosi vietos – trikampio) visi nešvarumai, kurie tik ten susirenka.

Kauno miesto skerdykla (geriau tiktų „rakalnyčia“) randasi kertėje, kur susieina Nemunas ir Vilija.

Tai gražus gamtos kampelis, kur ypač vasaros metu ieško poilsio kauniečiai: čia maudosi, saulės vonias ima, [kit]aip ilsisi, grožėdamies puikiu plačiai matomu apylinkių vaizdu.

Gražus ir patogus kampelis! Tik, deja, toji miesto skerdykla! Pat gražiausiame dienos laike, kada po darbo valandų Kauno piliečiai skuba pasimaudyti, pailsėti, kada visas trikampio smėlynas ir Nemuno pakraščiai pilni besimaudančių, – tuomet iš skerdyklos paleidžiama tam tikra ryna, (nutiesta iš skerdyklos į Nemuną aukščiau maudymosi vietos – trikampio) visi nešvarumai, kurie tik ten susirenka.

Ir šit beplaukydamas pilietis pasijunta esąs kokiame tai mėšlyne…

Prie to prisideda dar plovimas čia pat palei tą ryną papiautų gyvulių vidurių: tas atsitinka maždaug vienu laiku, t. y. kada per ryną leidžiama nešvarumai iš skerdyklos Nemunan, – tuomet pasirodo koks tuzinas bobelkų, kurios grynomis rankomis, kašėmis ir šiaip vilkčiomis tempia gyvulių vidurius iš skerdyklos, ir plaudamos Nemune, netik užteršia vandenį, bet užnuodija ir apielinkės orą.

Ramiai besimaudantis ar besišildantįs prieš saulutę pilietis nebetveria ir – nesurojęs apsivilkti, nešasi kaip gyvas greičiau šalin.

Kokiame ūpe jie tai daro, galima sau įsivaizduoti.

Turėjau nelaimę asmeniškai tai pergyventi… Kartą užklupęs bobelkas, nešančias gyvulių vidurius į Nemuną maudytų, klausiu, ar leista jom tai daryti?! Viena iš jų, šypsodama, atsakė: – Nie rozumiem, co pan gadaszi? – Mojau ranka, – maniau tik rasiu teisybę!

Klausiu pas vandens milicijantus, ant Nemuno kranto vaikščiojančius ir gerai žinančius tų bobelkų darbus, ar nėra tai uždrausta?

Jie atsako, girdi, jau taip priimta: taip buvo prie rusų, tai taip ir dabar yra.

Kartą, sako jie, jau prie „Lietuvos“ koks tai inžinieris labai protestavęs, nenorėjęs sutikti, kad skerdykla per ryną, ar kitokiu būdu, leistų nešvarumus į Nemuną. Jis manęs net ryną panaikinti!

– Bet matyt, – pasakojo jie – to inžinieriaus būta per „mažo“ žmogaus, nes jis nieko nepadaręs.

Kaunietis

Nemuno slėnyje ties Raudondvariu ganomos karvės. Kauno miesto muziejaus fondai

Šaltinis: „Kauno nešvaros šaltinis“, Laisvė, nr. 185, 1921 m. rugpjūčio mėn. 21 d., p. 2.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1C1B0000658346?exId=111162&seqNr=2