1921 m. rugpjūčio 22 d. | Bolševikai dėkoja Lietuvai

Žinia apie Jūsų pagelbą buvo Sovietų Rusijoj sutikta dideliu entuzijazmu ir suteikė drąsos ir įsitikinimo nugalėti badą.

KAUNAS (Elta).  Užsienių Reikalų Ministerio vardu rugpjučio mėn 22 .d yra gautas iš Sovietų Rusų Atstovybės Lietuvoj toks raštas:

,,Giliai Gerbiamas Ponas Ministeri.

Mano Vyriausybei man pavedus, esu laimingas pareikšti Lietuvos Demokratinės Respublikos Vyriausybei gilią ir nuoširdžią padėką už suteiktą rusų tautai pagelbą jos sunkią gyvenimo valandą.

Žinia apie Jūsų pagelbą buvo Sovietų Rusijoj sutikta dideliu entuzijazmu ir suteikė drąsos ir įsitikinimo nugalėti badą.

Pirmoji broliška pagelba buvo padaryta lietuvių tautos, kuri pati dar nėra nusikračius karo padarytų vargų ir kuriai dar iki šiam laikui tenka laikyti įtemptomis visas savo jėgas.

Tas atsiliepimas laiduoja tolimesnio tikro draugingumo sutvirtinimą tarp Sovietų Rusijos ir Demokratinės Lietuvos.

Dar sykį visos Rusijos vardu teikiu gilią padėką ir naudojuosi proga pareikšti Jums savo gilią pagarbą ir širdingą prielankumą.

Aralovas

Įgaliotas Sovietų Rusijos

Atstovas Lietuvai


Retas epizodas Lietuvos ir Rusijos santykių istorijoje, kai Sovietų Rusijos pasiuntinys Semionas Aralovas negailėjo liaupsių Lietuvai už materialią ir moralinę paramą bado metu. Bado, kurio bolševikų valdžia ilgai nestabdė, nes susilpninti valstiečių socialinę klasę buvo naudinga siekiant platinti Rusijoje komunistinę ideologiją . Pats Aralovas įdomi asmenybė – gimęs turtingų dvarininkų šeimoje, anksti susidomėjo komunistinėmis idėjomis, Pirmojo pasaulinio karo metu įstojo savanoriu į Rusijos kariuomenę, po revoliucijos noriai prisijungė prie bolševikų. Buvo vienas pirmųjų liūdnai pagarsėjusios ČK organizacijos, atsakingos už kitaminčių persekiojimą ir terorą, organizatorių. Taip pat prisidėjo prie karinės žvalgybos, geriau žinomos GRU vardu, kūrimo, dalyvavo Sovietų Rusijos – Lenkijos kare. 1921 m. paskirtas dirbti į Lietuvą, čia artimai bendravo su aukščiausiais Lietuvos politikais, neretai buvo charakterizuojamas gana teigiamai. Buvo kategoriškai nusistatęs prieš Hymanso projektą, siekė sutrukdyti Lietuvos ir Lenkijos suartėjimui. Lietuvos valdžiai dažnai sakydavo, esą ,,Lenkija bus iššluota geležine čekistų šluota“, tad sąjunga su ja Lietuvai nenaudinga. Priešingai, įveikusi Lenkiją, Sovietų Rusija grąžins Vilnių Lietuvai pagal 1920 m. liepos 12 d. sutartį. Toks geopolitinis masalas veikė. 1922 m. paskirtas į Turkiją, rūpinosi sovietų ryšių su šia šalimi stiprinimu, ką darė gana sėkmingai. Kadangi buvo bendravęs su Levu Trockiu, 4-ajame dešimtmetyje papuolė į represijų akiratį, buvo atleistas iš tarnybos. 1941 m. prasidėjus Vokietijos-SSRS karui, būdamas 60 metų įstojo savanoriu į SSRS Raudonąją armiją, vėl padarė karjerą, po karo dirbo partinį darbą.

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas dr. Simonas Jazavita

Sovietų Rusijos propagandinis plakatas, vaizduojantis Vladimirą Leniną, šluojantį ,,padugnes“ (monarchiją, religiją ir kapitalizmą) nuo žemės paviršiaus. Aut. Viktoras Denisevičius-Deni. 1920 m. Tarptautinis socialinės istorijos institutas Nyderlanduose.


Šaltinis: Išeivių draugas,  Nr. 36, 1921  09 03, p. 1

Prieiga internete https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=119626

Fotografijos prieiga internete: https://www.europeana.eu/lt/item/180/10622_0B777405_47F2_45DC_8B6B_2B34E66CCBDF_cho

5+