1921 m. rugpjūčio 26 d. | Nužudytas Vokiečių Katalikų Vadas Erzbergeris

Vokiečiai katalikai ir socijalistai begaliniai tuo užmušimu pasipiktinę, atžagareiviai ir piktinasi, bet tas jų piktinimasis veidmainingas, slapta iš to jie tik džiaugiasi, kiti net mėgina tai dailinti ir teisinti. Laukiame ir daugiau tokių politinio pobūdžio žudymų. Reikia priminti, jog a. a. Erzbergeris buvo didelis Lietuvių prietėlis, jiems prijautė ir pagelbėdavo.

Vokiečiai pralošę karą nebežino ką daryti. Protingesnieji jieško būdų sutikti su ta savo tėvynės padėtimi ir rupinas taikiu budu atstatyti savo suvargusį kraštą. Priešingai, vokiečių tautininkai nepatenkinti Vokietijos respublikine valdžia svajojo apie monarkijos sugrąžinimą. Ypač paskutiniuoju laiku jie pradėjo šėlti prieš katalikus, nes katalikų partija Vokietijoje įtekmingiausi. Praėjusią pėtnyčią, rugpjučio 26 dieną, netoli Griesbacho (pietinėje Vokietijoje) nužudytas katalikų vadas Erzbergeris, buvęs Vokietijos Finansų ministeris. Nužudymas šiuo būdu įvyko: pėtnyčios rytą Erzbergeris su kitu Vokietijos parlamento atstovu- kataliku Diez išėjo iš Griesbach (gydymosi ir pailsėjimo vieta) pasivaikščioti. Nuėjus keletą kilometrų užpuolė juodu du jaunu vyruku, manoma studentu ir paleido iš revolverių keletą šūvių. Atstovas Diez sužeistas, tuoj sukrito ant žemės, o Erzbergeris, kadangi buvo be ginklo, mėgino per krūmus šalip kelio pabėgti, bet užmušėju pasivijo ir dar daugiau šūvių paleido. Priėjęs Diez pažiūrėti savo draugo rado jį nebegyvą. Išviso Erzbergeriui teko 12 šūvių į galvą ir į kūną. Matyt piktadariai išleido visas kulkas, kad tik jį nužudyti. Užmušėjai jieškomi, bet iki šiol nesurasti. Vokiečiai katalikai ir socijalistai begaliniai tuo užmušimu pasipiktinę, atžagareiviai ir piktinasi, bet tas jų piktinimasis veidmainingas, slapta iš to jie tik džiaugiasi, kiti net mėgina tai dailinti ir teisinti. Laukiame ir daugiau tokių politinio pobūdžio žudymų. Reikia priminti, jog a. a. Erzbergeris buvo didelis Lietuvių prietėlis, jiems prijautė ir pagelbėdavo. Apie jį žiūrėk atskirą straipsnį.

1921 m. rugpjūčio 26 d. Vokietiją ir ne tik ją sukrėtė žinia apie buvusio finansų ministro ir vienos didžiausių – centro katalikų partijos lyderio Mathias‘o Erzbergerio nužudymą, kuris aprašomas šiame ,,Išeivių draugo“ numeryje. M. Erzbergeris buvo vienas palankiausių Lietuvai  politikų 1917–1918 m. laikotarpiu, palaikęs Lietuvos nepriklausomybės aspiracijas. Būtent jis siekdamas atmušti nacionalistinių Vokietijos sluoksnių spaudimą Lietuvai siekė parūpinti monarchą kataliką, kuriuo ir turėjo tapti geras M. Erzbergerio draugas Wilhelmas von Urachas.  Kadangi turėjo gerą derybininko reputaciją, buvo žinomas kaip taikos Europoje šalininkas, Vokietijos valdžios nusiųstas derėtis Kompjeno paliaubų metu 1918 m. lapkritį.  Nepaisant jo diplomatinių pastangų vyriausias Antantės pajėgų vadas Prancūzijos maršalas Ferdinandas Fošas net nepadavė vokiečiui rankos. Sužinojęs apie karo nugalėtojų taikos sąlygas, kurias Vokietija buvo priversta besąlygiškai priimti M. Erzbergeris pasakė, esą ,,70 milijonų tauta gali kentėti, bet ji negali mirti“. Nepaisant to, radikalūs sluoksniai Vokietijoje už šios sutarties pasirašymą M. Erzbergerį laikė tautos išdaviku. Buvęs jo ilgametis priešininkas Erichas von Ludendorfas turėdamas M. Erzbergerį mintyje išpopuliarino ,,durklo į nugarą“ koncepciją, kuria vėliau kopdamas į valdžią sėkmingai pasinaudos Adolfas Hitleris. Jo valdymo laikais nacionalsocialistai M. Erzbergerį vadins ,,lapkričio išdaviku“, o aprašomą nužudymą organizavęs Manfredas von Killingeris kops karjeros laiptais, 1940–1941  m. taps Vokietijos pasiuntiniu Slovakijoje, o 1941–1944 m. Rumunijoje, kur stengsis organizuoti žydų Holokaustą. 1921 m. M. von Killingeris vadovavo okultinei antisemitinei organizacijai, kurioje savo veiklą pradėjo daugybė žymių nacionalsocialistų, ji ir pasirūpino M. Erzbergerio nužudymu. Dabartinėje Vokietijoje M. Erzbergeris gerbiamas, laikomas vienu žmonių, išgelbėjusių Vokietiją nuo visiško finansinio kracho, ne viename mieste jo vardu pavadintos gatvės.

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas dr. Simonas Jazavita

Mathias Erzbergeris, tuo metu Vokietijos finansų ministras. 1920 m. Nacionalinė Prancūzijos biblioteka.

 Šaltinis: Išeivių draugas,  Nr.36, 1921  09 03, p. 1

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=119626

Fotografijos prieiga internete: https://www.europeana.eu/lt/item/9200518/ark__12148_btv1b53036147c