1921 m. rugpjūčio 27 d. | Į Lietuvą galima parvažiuoti per 48 valandas

,,Times“ praneša, jog galop įrengtas tiesus susisiekimas iš Ostendės, Belgijoje, per Kauną su Ryga.

,,Times“ praneša, jog galop įrengtas tiesus susisiekimas iš Ostendės, Belgijoje, per Kauną su Ryga. Traukinys kasdien išeis iš Ostendės, 9 val. 30 m. vakaro, su kuriuo sutaikintas Londono traukinys 2 val. 30 m. dienos, ir Kaune bus antrą naktį. Tokiu būdu vieną naktį iš Glasgowo išvažiavus, galima trečią naktį būti Kaune.

,,Išeivių draugas“ buvo skirtas Škotijos lietuvių bendruomenei, kuriai buvo aktualu grįžti į gimtinę. Laimei Didžioji Britanija, buvo šalis, kuri pirmoji pasaulyje sėkmingai prisijaukino geležinkelius dar XIX a. I-oje pusėje. Ir praėjus šimtmečiui traukinių transportas čia buvo puikiai išplėtotas. Įdomu pastebėti, kad nuo pat Belgijos uostamiesčio Ostendės prieš 100 metų be problemų buvo galima pasiekti Kauną tiesioginiu traukinio reisus. Net ir praėjus 100 metų nuo to laiko, gyvendami atrodo beprotiškos pažangos XXI a. , apie tokią galimybę kol kas galime tik pasvajoti. Be abejo, sovietinė okupacija 1940 m. ir reokupacija 1944 m. sąlygojo traukinių vėžęs pakeitimus, tačiau Vokietijos karinės pajėgos per abu pasaulinius karus šią problemą išspręsdavo gana greitai. Tuo tarpu dabar, praėjus 30 metų nuo Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. keliaudami panašiu maršrutu traukiniais tikėtina turėtume net dar painesnę kelionę nei 1921 m. turėjo ,,Išeivių draugo“ skaitytojai.

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas dr. Simonas Jazavita

George Phillip sudarytas. Didžiosios Britanijos ir Airijos geležinkėlių tinklo žemėlapis. 1922 m.

Šaltinis: Išeivių draugas,  Nr.35, 1921  08 27, p. 1

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=119631

Fotografijos prieiga internetu: https://www.europeana.eu/lt/item/9200518/ark__12148_btv1b53036147c