1921 m. rugsėjo 11 d. | Žemaičių Vyskupijos 500 metų sukaktuvės

Visiems amžiams atminti. Dievui pašvęstoji Žemaičių Katedros Bažnyčia šš Apaštalams Petrui ir Povilui pagerbti išstatyta Kaune Lietuvoje, savo senove, didumu, dailės paminklais ir žmonių atsidėjus lankymu pasižyminti, tikrai yra laikoma tarp svarbiųjų visos Lietuvos bažnyčių.

Žemaičių Vyskupija sulaukė š. m. rugsėjo 11 d. nepaprastos šventės: 500 metų sukaktuvių jubilėjaus. Ši didelė ir reta šventė iškilmingai ir buvo švenčiama Kaune. Apie 10 ½ v. rytą didelė procesija traukė nuo kunigų Seminarijos į Katedros bažnyčią, kur per iškilmingas pamaldas laikomas J. E. Seinų Vyskupo Karoso buvo perskaitytos lotynų ir lietuvių kalbomis dvi Šv. Tėvo bulės: viena apie pakėlimą katedros į baziliką, antra skelbianti visoje Žemaičių Vyskupijoje trijų mėnesių jubileijų.

Pirmoji Šv. Tėvo bulė taip skamba:

POPIEŽIUS BENEDIKTAS XV

Visiems amžiams atminti. Dievui pašvęstoji Žemaičių Katedros Bažnyčia šš Apaštalams Petrui ir Povilui pagerbti išstatyta Kaune Lietuvoje, savo senove, didumu, dailės paminklais ir žmonių atsidėjus lankymu pasižyminti, tikrai yra laikoma tarp svarbiųjų visos Lietuvos bažnyčių.

Ir tikrai šitie šventi Rūmai pradžioje XV amžiaus Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Vytauto rūpesčiu įsteigti, gotiko stiliuje išstatyti, pasižymi tokia didybe, jog pralenkia visas to krašto bažnyčias.  Paskui Tėvams Augustijonams dovanotą per ilgas amžių eiles Lietuvos vyskupai, garsiausieji vyrai, diduomenė, ir tikintieji žmonės vis naujais savo darbais puošė  ir ypatingomis privilgeijomis dabino.

<…>

Mes mintimis pereidami anas senovines garbingos šventyklos atmintis, drauge aiškiai žinodamim jog Kaunas yra laikinai tapęs vyriausiu miestu ir sostine laimingai atgimstančios Lietuvos ir ten padaryta Vyriausios Respublikos Valdžios buveinė, kame todėl ir žymesnieji civiliniai atsitikimai religine iškilme minavojami, tiems troškimams manome esant palankiausia širdimi pritarti.

Taip dalykams esant, Mūsų Apaštališkąją valdžia ir Švento Rašto galia, visiems laikams Žemaičių Katedros Bažnyčią, Šventųjų Apaštalų Kunigaikščių Petro ir Povilo vardais Dievui pašvęstą, pakeliame į Mažosios Bazilikos laipsnį ir suteikiame jai visas privilegijas, kurios teisėtai pereina Mažosioms šio garbaus miesto Bazilikoms.

Tai suteikdami ištariame, šitą Raštą visada esant ir pasiliekiant tvirtą, glaiojantį ir pasėkmingą, gaunant ir įgijant pilnas ir ištisas pasėkmes, o tiems kam jis priklauso ar galės priklausyti, dabar ar ateityje teikiame kruopščiausio palankumo. Taip yra tikrai aiškinama ir apribojama, bet kieno suprantant, ar nesuprantant, būtų kas nors daroma priešingai, nuo šiandien daroma netikrai ir be galios. Bet kam priešingai nekliudant.

Duota Romoje pas Šv. Petrą, Žvejo žiedu, 1921 metų balandžio mėnesio 26 dieną, Mūsų popiežiavimo sekmaisiais.

1921 m. minint Žemaičių vyskupijos 500 metų jubiliejų, popiežius Benediktas XV suteikė Kauno Šv. Petro ir Povilo bažnyčiai bazilikos statusą. Nors ši bažnyčia viena seniausių Kaune ir buvo pastatyta dar Vytauto Didžiojo valdymo metu XV a. pradžioje, katedros statusą ji gavo tik 1895 m. Kai Vatikanas 1926 m. įkūrė Kauno arkivyskupiją, bazilikai suteiktas ir arkikatedros statusas.

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas dr. Simonas Jazavita

Kauno arkikatedra bazilika XX a. 3 – 4 deš. Stanislovo Lukošiaus fotografija. Kauno miesto muziejaus fondai.

Šaltinis: Lietuva,  1921 09 14, p. 1 .

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=64623