1921 m. rugsėjo 13 d. | Juodosios rasės kongresas Paryžiuje

Civilizuota žmonija turi pripažinti civilizuotais visus, neatsižvelgiant į spalvą arba rasę.

Paryžius. IX – 13 (Elta). ,,Echo de Paris“ pranešimu, rugsėjo 4 ir 5 d. Paryžiuj įvyko juodosios rasės kongresas, kuriam pareikšta, kad juodoji rasė per savo išrinktą organą  priėmė šiuos pageidavimus:

  1. Civilizuota žmonija turi pripažinti civilizuotais visus, neatsižvelgiant į spalvą arba rasę.
  2. Organizuoti vietos įstaigų šalyse, kur gyveno žmonės mažos kultūros progresingu būdu krašto kultūrai kylant.
  3. Organizuoti priverstiną mokslą ta sąlyga, kad būtų išlaikyta ir pagerbta vietos dailė.
  4. Užtikrinti laisvę savo tikybos ir socialiniam papročiams išlaikyti.
  5. Platinti mažai civilizuotose tautose draugingumo ir žmoniškumo idėją.
  6. Turi būti progresingai atiduodamos  juodiesiems žemės ir jos naturalūs
  7. Tautų Sąjungos globoj visos kolonijų valstybės privalo sudaryti tarptautinę įstaigą tikslu ištirti visus evoliucijos juodosios rasės ir protektavimo uždavinius.
  8. Įkurti tarptautinį Darbo Biuro skyrių tikslu specialinai ginti vietos gyvnetojų teies.

Ta rezoliucija buvo viso kongreso priimta.

Amerikos juodosios rasės atstovai pareiškė keletą reikalavimų šiurkščiu tonu. Prancūzų juodosios rasės atstovai atsisakė juos pasirašyti.

Visas kongresas pageidauja įkurti prie Tautų Sąjungos nuolatinį organą, kuris darbuotųsi dėl juodųjų išvadavimo. Tas organas turi reziduoti Tautų Sąjungos sostinėje ir būti visų T. S. įstaigų nedalomoji dalis.


Po Pirmojo pasaulinio karo stiprėjant judėjimui prieš rasinę nelygybę buvo surengta konferencija Prancūzijoje, Paryžiuje, skirta juodųjų teisių apsaugai. Nors nemažai šalių dar viešpatavo rasizmo ir kolonializmo idėjos, Prancūzijoje situacija buvo kiek geresnė, jau buvo ne vienas atvejis kai šalyje mero pareigas eidavo juodaodžiai. Dar pagal 1789 m. revoliucijos metu priimtus įstatymus šalyje buvo draudžiama rinkti medžiagą apie rasę ir tautybę (šis įstatymas galioja iki dabar), tačiau žinomos ryškesnės asmenybės, kaip nuotraukoje pavaizduotas Blezas Diagne iš Senegalo, padaręs nemažą karjerą tuometinėje Prancūzijoje.

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas dr. Simonas Jazavita

Blezas Diagne, Dakaro meras, Prancūzijos vice-sekretorius kolonijų valdymui ir pirmasis juodaodis Parlamento narys, 1933 m. Fotografija iš Prancūzijos nacionalinės bibliotekos.


Šaltinis: Lietuva,  1921 09 15, p. 3  

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=64624

Fotografijos prieiga internete: https://www.europeana.eu/lt/item/9200518/ark__12148_btv1b9034858b