1921 m. rugsėjo 18 d. | Interviu Kaune su Nansenu

Dabar vieši Kaune garsingas profesorius Fridtjof Nansen, kuris yra vienas narsiausių šiaurės polių tyrinėtojas. Jis atvažiavo į Kauną, kaip Tautų Sąjungos įgaliotinis belaisvių ir tremtinių reikalam ir grąžinimui į tėvynę. Tą progą mes nenorėjom praleisti nepasikalbėję su šiuo garsiuoju profesoriu. Jis maloniai priėmė mūsų atstovus.

Kaunas (IX.15) Elta. Dabar vieši Kaune garsingas profesorius Fridtjof Nansen, kuris yra vienas narsiausių šiaurės polių tyrinėtojas. Jis atvažiavo į Kauną, kaip Tautų Sąjungos įgaliotinis belaisvių ir tremtinių reikalam ir grąžinimui į tėvynę. Tą progą mes nenorėjom praleisti nepasikalbėję su šiuo garsiuoju profesoriu. Jis maloniai priėmė mūsų atstovus. Kaip apskritai norvegai, jis yra aukštas, plačios kaktos, mėlynų akių, gyvas ir bendrai iman, tikrai skandinavo tipas, būtent: tylus, ramus, narsus, ilgai galys gyventi nedavalgęs. Gimęs Nansenas netoli Kristianijos 1861 m. spalių 10 d. baigė Kristianijos universitetą ir pašventė savo pajėgas mokslam tyrinėti. Jis ištyrinėjo Kraulandą ir šiaip Arktų kraštą.

1893 m. jis savo garsingu laivu ,,Fran“ išvažiavo į šiaurės polį ir per 3 metus nieks nieko nežinojo apie jį. Sugrįžo jis 1896 m. rugpiūčio mėn.  Jam pasisekė privažiuoti labai arti prie polio bemaž 86%. Didžiausią entuziazmą visas pasaulis užjaučia ir pritaria šiam profesoriu. Kristianijos universitete jį pakvietė profesoriauti. Jis prašė kelis tomus apie savo kelionės vaisius  ir trumpą laikė jis jau tapo ne tik autorius mokslo srity, bet ir viso pasaulio jauniausias draugas ir idealas. Literatai greit pradėjo rašyti apie Nanseną.

Dabar tas pats Nansenas yra pas mus Kaune, kaip Tautų Sąjungos įgaliotinis. Paklaustas ar Tautų Sąjunga tikrai įvyks ir ar susiorganizuos, jis atsakė aptimistingai, bet vis dėl to statė sąlygą, kad valstybės, kurios dar nėra Tautų Sąjungos nariai, turės būti priimtos. Jų tarpe yra taip pat ir Lietuva. ,,Ir aš“, sakė profesoris Nansenas, kaip Norvegų atstovas, palaikysiu Tautų Sąjungos artimiausiam posėdy, kuris įvyks lapkričio 15 d. Ženevoj, Lietuvos priimimą. ,,Aš turėjau progą susipažinti su lietuviais, kurių būdas man sako, kad Lietuva verta priimti į Tautų Sąjungą. Kas link jo uždavinių, jis papasakojo, kad esą daug kliūčių jo darbų srity, bet vis dėl to mano sėkmingai pabaigti savo darbą. Jau nuo gegužės m. jis nesiilsėdamas, važinėja. Buvo San Sebastiane, Ispanuose, kur Tautų Sąjungos taryba turėjo susirinkimą.  Toliau nuvažiavo į Rusų kraštą, aplankė Maskvą ir Petrapilį. Vėliau grįžo į Vokiečių kraštą ir dabar apsilankė Lietuvoj. Nenuilsdamas, dirba žmonijos naudai. Pasisekus arčiau su juo susipažinti, teko iš jo išgirsti įdomių pasakojimų  apie jo įvairias ekspedicijas. Man tai labai buvo įdomu, nes dar būdami jauni, pilnu entuziazmu skaitėme jo knygas ir turime progos savo akim pamatyti tą garbingą žmogų ir iš jo lūpų girdėti jo važinėjimų nupasakojimus. Ir politiniu atžvilgiu Nanseno apsilankymas Lietuvoje turi didelę reikšmę ir mes tikrai žinome, kad jis susipažinęs su Lietuva, tikrai palaikys nepriklausomybę.

Garbingam mūsų svečiui, kuris šiandien jau išvažiuoja, siunčiame kuo geriausių linkėjimų.


Vienas svarbiausių žmonių, bandžiusių suvaldyti po Pirmojo pasaulinio karo kilusią pabėgėlių krizę ir kitas humanitarines problemas, tokias kaip projekte ,,Prieš 100 metų“ jau aprašytą badą Rusijoje buvo legendinis keliautojas ir bene žymiausias Arkties tyrinėtojas Fridjofas Nansenas. Įgijęs tarptautinę šlovę dėl savo Šiaurės ašigalio tyrimų ir kelionių,  jis dar 1906 – 1908 m. tapo Norvegijos ambasadoriumi Didžiojoje Britanijoje, nuo 1919 m. Norvegijos delegatas prie Tautų Sąjungos , netrukus vyriausias šios organizacijos atstovas pabėgėlių klausimais. 1921 m. rugsėjį jis lankėsi Kaune, kur organizavo konferenciją skirtą pabėgėlių krizės valdymo galimybėms aptarti. Čia buvo pakalbintas žurnalistų interviu, kurį šiandien skalbiame. Už savo veiklą 1922 m. Nansenas pagerbtas Nobelio taikos premija.

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas dr. Simonas Jazavita

Arkties tyrinėtojas, Nobelio taikos premijos laureatas Fridjofas Nansenas, 1893 m. Norvegijos technikos muziejus.


Šaltinis: Laisvė,  1921 09 18, p. 2

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_111453_2

Fotografijos prieiga internetu: https://www.europeana.eu/lt/item/2022608/KFS_DEX_T_5050_002

6+