1921 m. rugsėjo 23 d. | Kelionės Įspūdžiai

Žinoma, jis tuoj iš kalbos patėmija, jog aš ne britas. Pasisakau, kas esąs. Pasirodo, jog jam Lietuvos ir lietuvio vardas jau žinomas tik jis manęs mane šveicaru esąs, kuriuos jis pažįstąs nes Šveicarijoje lankydavęsis. Įsišnekame apie kalbas, koks skyrius tarp anglų ir kitų Europos kalbų. Jis ir su tuo sutinka, jog anglų kalba neskambi, kitokesnė už kitas kalbas, jų rašliava ir paini, be nuoseklumo.

Norėdamas susipažinti su Anglijos lietuviais užmaniau keletui dienų ištrūkti iš namų ir truputį pasivažinėti. Be to, visuomet namie besėdėdamas lig apkrepėji, savasis oras nusibosta, nori kitu oru pakvėpuoti kaip prancūzai sako ,,changer d‘air“.

Sutvarkęs laikraštį, 22 rugsėjo dieną išbildėjau iš Glasgowo Manchesterin. Kelionė gan patogi, keliauninkų nedaug, kurį laiką vagono skyriuje aš tik vienas.   Neturėdamas ką daryti žvalgaus pro langus, lyginu Škotijos gamtą su Lietuvos gamta. Nežinau, ar ištikro taip yra, ar man prie savo krašto prisirišus taip rodosi, bet Lietuvos gamta išrodo man gražesnė už Škotijos. Tiesa, Škotijos kalneliai irgi gražiai atrodo, bet visa tai lig tuščia, medelių nedaug ir tie patys mažiukai, didelių medžių lig ir nematyti, tas drėgnas Škotijos oras visą kraštą daro nejaukiu – Lietuvoje gi, kai šalta, tai šalta, bet užtat kaip šilta, tai šilta, oras sausas, net malonu, medžių, miškų pilna Lietuva. Be to Škotija (ir Anglija) kulturiški kraštai, tik miestai ir farmos tematyti, nejokio kaimelio, kuriame visas tikrasis krašto gyvenimas matyti, taip sakant naujoji Škotija ar Anglija užkariavo senąsias.

Gerą galą pavažiavęs įsėdo pas mane vienas inteligentas žmogus. Truputį patylėję pradedame kalbėti. Žinoma, jis tuoj iš kalbos patėmija, jog aš ne britas. Pasisakau, kas esąs. Pasirodo, jog jam Lietuvos ir lietuvio vardas jau žinomas tik jis manęs mane šveicaru esąs, kuriuos jis pažįstąs nes Šveicarijoje lankydavęsis. Įsišnekame apie kalbas, koks skyrius tarp anglų ir kitų Europos kalbų. Jis ir su tuo sutinka, jog anglų kalba neskambi, kitokesnė už kitas kalbas, jų rašliava ir paini, be nuoseklumo. Taip mums besišnekant įeina konduktorius peržiūrinėdamas bilietus, pasirodo, jog mano sąkeleivis ne tam traukinin įsėdęs, kur jam reikėjo važiuoti. Nėra ko daryti, prisieina grįžti atgal. Žinoma, kiekvienam atsitinka suklysti, tik man truputį juokinga, jog šio krašto gyventojas inteligentas, kurs ir kraštą, ir jo kalbą, ir tvarką žino paklysta, tai kas man svetimžemiui, mažai šio krašto kalbos bežinančiam bedaryti?

Po šešių valandų kelionės pasiekiau Manchesterį . Manchesteris savo didumu ar ne ketvirtas D. Britanijos miestas. Ypač jis žymus pramone ir prkeyba. Net jo žymiausioji gatvė vadinasi Turgaus (Market str.) Susisiekimas su Manchesteriu gan gerai įtaisytas, daug traukinių Londonan, Liverpoolin ir kituosna didesniuosna ir mažesniuosna Britanijos miestuosna, yra net kanalas į jurą, bet tuo kanalu nedaug tesinaudojama, visas prekes vežioti patogiau traukiniais.

Jau iš senų laikų Manchesteryje apsigyvenęs nemažas lietuvių burelis. Yra žmonių, kurie atvažiavę Manchesterin pirm 35 metų. Dabar  lietuvių Manchesteryje bus a pie 700-800, skaitant su vaikais. Žymiai išsiplatinusi Špickių giminė, kurių sunų, dukterų ir anukų ar ne virš septynių dešimtų. Norėta jų vieną sykį visą kartu fotografiją nusitraukti, tik fotografas neturėjo tokio aparato, kad visos giminės narius galėtų apimti. Apsigyvenę lietuviai kruvoje apie Rochdale ir Oldham Road, tik keletas šeimynų toliau tegyvena.

<…>

Mančesterio vaizdas, 1920 m.

Šaltinis: Išeivių draugas,  1921 10 08, Nr. 41, p. 2

Prieiga internete https://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=PG_S_119616_2    

Fotografijos prieiga internete: https://www.europeana.eu/lt/item/2048087/ProvidedCHO_Wakefield_Council_WAKGM___2001_604