1921 m. rugsėjo 8 d. | Lietuvos universiteto reikalu

Mes savo laiku jau esame „Lietuvoje“ išdėstę mintį, jog pirmasai mūsų universitetas turi būt pirmoj eilėj visos lietuvių tautos, bet drauge ir visos Lietuvos valstybės mokslo židinys ir dvasios: gyvenimo branduolys.

Kas daroma ir daryti manoma.

Paskutiniu metu abiejų mūsų visuomenės sparnų – ir dešiniojo ir kairiojo – spauda prabilo universiteto klausimu. „Laisvė ištisoj straipsnių eilėj ėmė agituoti už katalikiško universiteto steigimą, pakrikštydama dar negimusį valstybinį universitetą „bedievišku“. „Socialdemokratas“ (35 nr.) pasinaudoja ta proga „klerikalus“ iškolioti.

Mes savo laiku jau esame „Lietuvoje“ išdėstę mintį, jog pirmasai mūsų universitetas turi būt pirmoj eilėj visos lietuvių tautos, bet drauge ir visos Lietuvos valstybės mokslo židinys ir dvasios: gyvenimo branduolys. Visų pirma privaloma gero universiteto gerai aprūpinta, mokslo pajėgumais ir mokslo priemonėmis. O  kadangi gerą universitetą vos pajėgsime įkurti vieną, todėl ar tai konfesinių ar tautinių universitetų projektai būdami ir labiausiai girtini, šiuo metu negali būti nei realūs, nei naudingi. Lig mes prie jų išaugsime – Lietuvos universitete turės tilpti ir visų tautybių (turit galvoje ypač mišrią Vilnios sritį) ir visų tautybių (imant domėn Klaipėdos sritį) piliečiai, turės surasti čia, objektingojo mokslo viršūnėse, bendrumo punktus ir tuo būdu lyginti tuosius klausimus, kuriuos istorijos gyvenimo aplinkybės išrausė tarp kitaip tikinčių, ar kitaip kalbančių Lietuvos gyventojų ir kurios šiandien atsiliepia valstybės kūno darbe.

XX a. 3 deš. Lietuvos universiteto centriniai rūmai Mickevičiaus g. ir Donelaičio g. kampas. Kauno miesto muziejaus fondai.


Šaltinis: Lietuvos universiteto reikalu (1921 m. rugsėjo 8 d.) Lietuva (Nr. 200 (727) p. 1.

Prieiga internetu: https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=64643

5+