1921 m. sausio 1 d. | Telefono stočių abonentams

Iššaukus centralinę, būtinai reikalinga prašyti sujungimo su numeriu kito abonento, bet nesakyti pavadinimą to abonento, nes telefoninkės neturi fizinės galimybės žinoti pavadinimus visų abonentų ir atlikimui jų darbo gana žinoti tik abonentų numerius.

Paštų, Telegrafų ir Telefonų Valdyba šiuo praneša abonentams, kad centralinių telefono stočių telefoninkės, atsiliepdamos abonentams, sako be pavadinimo centralinės dar ir savo numerį, pavyzdžiui: „Kauno centralinė 1“, „Kauno centralinė 3“ ir t.t., kad abonentas jau iškarto žinotų, kuri telefoninkė aptarnauja jo aparatą; ir ištikus kokiems nors nesusipratimams arba nusižengus telefoninkei, išaiškinimui gana pranešti telefoninkės numerį. Abonentų prašoma nevesti jokių pasikalbėjimų su telefoninkėmis ir nereikalauti iš jų jokių paaiškinimų, nes telefoninkėms yra griežtai draudžiama davynėti by kuriuos atsakymus, išskyrus pavadinimą savo stoties, savo numerį, „atlikta“, „užimta“, „sugadinta“, nes kitaip, kai telefoninkė teikia paaiškinimus kuriam nors vienam abonenetui, kiti abonentai skambina, laukia ir negali gauti iš stoties jokio atsakymo.

Pasikalbėjimas su užmiesčiu, esant keliems norintiems kalbėti, leidžiamas ne ilgiau 5 minučių, kalbančius ilgiau įspėjama, pertraukiama ir duodama kalbėti iš eilės kitam abonenetui.

Apie visokius nesusipratimus ir neganėtiną aptarnavimą aparatu, prašoma pranešti į P. T ir T Valdybą, nurodant numerius telefoninkių ir pavadinimą centralinės stoties, kurios neganėtinai aptarnauja abonentus.

Direktorius B. Tomaševičius

Vice-Direktorius A. Sruoga

Tarnautojai Vilkaviškio telefono centrinėje. 1930 m. Kauno miesto muziejaus fondai.

Šaltinis: Telefono Stočių Abonentams, Lietuva, nr. 1 (<…>), 1921 m. sausio 1 d., p. 2.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/LNB00AD2076