1921 m. sausio 10 d. | Nauja srovė Prancūzijoje

Prancūzų valdžios politika, kaip žinome, Lietuvai nėra palanki. Ji stengiasi visokiais būdais įpainioti Lietuvą į Lenkų reikalų vežimą. Prancūzijai šitaip elgiantis, lietuviai mažai kreipia į ją domės, o savo politiką labiausiai veda su Anglija, Vokiečiais, Rusija ir ypačiai Pabaltijos šalimis. Tačiaus pastaraisiais laikais prancūzų visuomenėje randasi žmonių, kuriems tokia jų valdžios politika nepatinka. Mat, Lietuva Prancūzų politikai Europos rytuose turi nemažą svarbą.

Prancūzų valdžios politika, kaip žinome, Lietuvai nėra palanki. Ji stengiasi visokiais būdais įpainioti Lietuvą į Lenkų reikalų vežimą. Prancūzijai šitaip elgiantis, lietuviai mažai kreipia į ją domės, o savo politiką labiausiai veda su Anglija, Vokiečiais, Rusija ir ypačiai Pabaltijos šalimis.

Tačiaus pastaraisiais laikais prancūzų visuomenėje randasi žmonių, kuriems tokia jų valdžios politika nepatinka. Mat, Lietuva Prancūzų politikai Europos rytuose turi nemažą svarbą. O aktyvesnėsiems jųjų, kad ir ištolo žiūrint, yra aišku, kad tokia tauta, kaip Lietuviai, kuri turi tokią gražią praeitį, šioje tautų sujudimo gadynėje turi atgauti žado, negali sutikti būti prikergta prie kurios kitos tautos ir turi daryti visas pastangas, kad įgyjus galimybę gyventi visai savystovės, neprigulmingos valstybės gyvenimu.

Tarp tos rūšies žmonių reikia paminėti pil. Markų Sagnier, įžymų katalikų visuomenės veikėją. Dabar jis yra prancūzų seimo narys, leidžia Paryžiūje savo dienraštį „La Democratie“ ir daug smulkių veikalėlių politinio ir visuomeninio turinio. Kunigo Adomo Vilimavičiaus lydimas jisai, drauge su dviem kitais savo vienminčiais prancūzais atvažiavo Kaunan, kame nuo 3 iki 5 šio mėnesio dienos Lietuviai katalikai laikė savo kongresą. Tame kongrese Sagnier pasakė labai gražią ir karštą kalbą, kurioje tarp kitko tvirtino, jog teisybė paims viršų ir Lietuvoje.

4 šio mėn. dieną visi keturi svečiai, drauge su Kauniškės francūzų misijos atstovu kapitonu Pigeol, atvykę Vilniun išreiškė savo pagarbą vyskupui Matulevičiui, lydimi kunigo A. Viskanto apsilankė Laikiname Lietuvių Komitete ir apžiūrėję, kiek galima buvo, miestą, vakare apie 6 valandą išvažiavo atgal Kaunan.

Sunku numatyti, koks bus tos srovės išsiplėtojimas, tačiaus patį jos pasirodymą nuoširdžiai sveikiname.

Paryžius. 1920 m.


Šaltinis: Nauja srovė Prancūzijoje, Vilnius, nr. 5 (15), 1921 m. sausio 10 d., p. 1.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/LNB1F8010E5

Fotografijos prieiga internete: https://www.parisperfect.com/blog/2016/11/paris-in-the-1920s/

4+