1921 m. sausio 14 d. | T.S. Komisijos žygiai Kaune

Š. m. Sausio 14 d. atvyko į Kauną nauja Tautų Sąjungos Komisija su pulk. Chardigny prieky. Ji pasisakė esanti Tautų Sąjungos plebiscito komisija. Sausio 15 d. 12 val. d. Komisija iš prancūzo, italo, anglo, belgo ir serbo lankės pas Užsienio Reikalų Ministerį ir padarė posėdį drauge su Ministeriu pirmininku, Finansų Minsteriu, Užsienių Vice-Ministeriu ir prof. A. Voldemaru.

Š. m. Sausio 14 d. atvyko į Kauną nauja Tautų Sąjungos Komisija su pulk. Chardigny prieky. Ji pasisakė esanti Tautų Sąjungos plebiscito komisija. Sausio 15 d. 12 val. d. Komisija iš prancūzo, italo, anglo, belgo ir serbo lankės pas Užsienio Reikalų Ministerį ir padarė posėdį drauge su Ministeriu pirmininku, Finansų Minsteriu, Užsienių Vice-Ministeriu ir prof. A. Voldemaru.

Pulk. Chardingny išdėstė savo uždavinį kuo greičiausiai plebiscitą įvykdyti, Lenkai jau suteikę palankų atsakymą į Tautų Sąjungos notą, jiems rašytą gruodžio 20 d. dėl plebiscito vykdymo ir tarptautinė kariuomenės siuntimo į Vilnių. […]

Chardigny pažymėjo, kad iš lenkų pusės jau daug esą padaryta plebiscito vykdymui. Lenkai visur demobilizuoja savo kariuomenę, ypač nuo Lietuvos fronto. Seniausių metų kareiviai esą paleisti; Želigovskio kariuomenės belikę vos 15,000 žmonių ir tik raiteliai. Todėl Lietuvai dabar visai nesą jokio militarinio pavojaus.

Chardigny tai labai tvirtai konstatavo ir pastebėjo, kad iš lietuvių pusės jis nematąs tokio pat elgesio. Atvirkščiai anot jo žinių, lietuviai didiną savo kariuomenę. […]

Chardigny pažymėjo, kad Lietuvos vyriausybė nesanti patenkinusi visos eilės Komissijos reikalavimų, pavyzdžiui, pataisyti Lantvaravo Varėnos geležinkelį, atsisakė duoti žinių apie kariuomenės sudėtį (tatai laisvai duoda Lenkai ir leidžia Komisiją prie visų generalinio štabo žinių), nesutikusi priimti neitralinės zonos  ligi Dinaburgo ir kitų. […]

[…] Dėl delegatų skyrimo nesą jokių ypatingų kliūčių. Bet pirmiausia, prieš visus tuos darbus pradedant, Lietuvos vyriausybė norėtų turėti tikslų oficialinį pranešimą apie šios Komisijos uždavinius ir įgaliojimus, nes Lietuvos vyriausybei apie tai lig šiol visai nėra pranešta. […]

Tolesnėse kalbose, kurie turėjo tik privatinės reikšmės, buvo iškelta visa eilė klausimų dėl mūsų militarinių planų, apskritai, santykių su lenkais ir vyriausybės nusistatymo visoj mūsų byloj Tautų Sąjungoj. Pasikalbėjimas pasibaigė antrą valandą.

Užsienio reikalų viceministras Augustinas Voldemaras Kauno geležinkelio stotyje, 1929 m. Kauno miesto muziejaus fondai


Šaltinis: „T.S. Komisijos žygiai Kaune“, Lietuva, nr. 15 (582), 1921 m. sausio 20 d., p. 2.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/LNB00AD2076?exId=64654&seqNr=2