1921 m. spalio 1 d. | Atstatykime ir pagražinkime Kauną

Pirma, visą žemę dabar esančią Krašto Apsaugos Ministerijos žinioje, viršminėtas apylinkes tarp Žalio Kalno, Šančių, Nerio ir Nemuno atiduoti Kauno miestui ir pardavinėti žmoniems, kurie norėtų sau namus pasistatyti (neturėtų būti leidžiami bile koki namai statyti, tik mūriniai ir gražūs Europos styliaus).

[…] Pirmiausiai reikia kad gatvės būtų paplatintos, išvestos, tiesiai ir tvarkiai, būtent: Petro g-vė turėtų būti plačiau pravesta nuo Nemuno iki Nerio; Gimnazijos g-vė taip pat; Ugnegesių g-vė, kur prasideda iš Didžiosios Vilniaus g-vės, turėtų būti išvesta tiesiai iki Nemuno; Vasario 16-os, Maironio, Daukanto, Mickevičiaus g-vės, Gedimino ir Vytauto prospektai turėtų tiesiai išeiti nuo Nemuno į Nerį.

Išilgai miesto nuo Viešos Aikšties Didžioji Vilniaus g-vė turėtų būti išplatinta kaip Laisvės Alėja; Ukmergės g-vė turėtų tiesiai išeiti iki Neriui, Duonelaičio g-vė turėtų būti maža Aikštė. Dabartinis kelias į Kalną šale Vytauto Kalno turėtų būti labai platus tarp Vytauto Kalno ir Duonelaičios g-vės kaipo alėja. Kaip skersai taip ir išilgai turėtų būti tiesios ir plačios g-vės. Tą patį turėtų padaryti Vilijampolėje, Šančiuose ir Aleksote. Kaunas pasidarytų Lietuvos pramonės centras, ir kuomet panašiai susitvarkytų tuomet pradėtų labai miestas didėti ir galima parmatyti už 50 metų Kauno miestas turėtų nemažiau 1 milioną gyventojų.

Todel jo plotis tūrėtų būti tarp Nerio ir Nemuno, o ilgis nuo sątakos Nemuno ir Nerio iki paskutiniai medžių eiliai t. y. už Tunelio kur yra padarytas 1-mas su[k]asas ant Nemuno krašto. Miesto riba būtų nuo Nemuno iki Nerio. Miesto parkas turėtų apimti dabartinį Vytauto Kalną ir Mickevičiaus slėnį iki plento, kur eina nuo stoties. […]

Tą darant reikia pirmiausia vandenį į miestą įvesti. Kiekvienas gali pamanyti, kad tai negalimas daiktas, o tai yra galima ir nepersunku būtų. Pirma, visą žemę dabar esančią Krašto Apsaugos Ministerijos žinioje, viršminėtas apylinkes tarp Žalio Kalno, Šančių, Nerio ir Nemuno atiduoti Kauno miestui ir pardavinėti žmoniems, kurie norėtų sau namus pasistatyti (neturėtų būti leidžiami bile koki namai statyti, tik mūriniai ir gražūs Europos styliaus). […]

Taigi jei norime atsitraukti nuo Slavų kultūros, tai turime pradėti tikrą tvarką nuo pat pagrindų ir viską sutvarkyti, o tuomet patiems bus gerai gyvent ir ateinantiems gentkartėms patiesime kelius. Jei už šito darbo griebtumės, pamatytume už 5 metų didelių pasekmių. O ką verkiame ir aimanuojame rezultatų nelauksime. Jei norime turėti ką gero, turime pasidaryti patys.

A. M. Martus

Red. pastaba Truputį abejojame del galimumo greito atstatymo bei pagražinimo. Jug pirmoje eilėje mums reikia Valstybės sienas apginti.

Kauno miesto planas. 1929 m. Kauno miesto muziejaus fondai

Šaltinis: „Atstatykime ir pagražinkime Kauną“, Laisvė, nr. 220, 1921 m. spalio mėn. 1 d., p. 3.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1C1B0000658346?exId=111227&seqNr=3