1921 m. spalio 14 d. | Lietuvos gelžkelių plėtimas

Nuo lapkričio 1 d. Lietuvos gelžkelių traukiniai pradės naudotis nepertraukiamo susiekimo su visomis Europos šalimis teisėmis. Šiomis teisėmis naudosi ne vien keleivių, bet lygiai ir prekių vagonai. 

Kaunas, 14 (Savo kor.). Nuo lapkričio 1 d. Lietuvos gelžkelių traukiniai pradės naudotis nepertraukiamo susiekimo su visomis Europos šalimis teisėmis. Šiomis teisėmis naudosi ne vien keleivių, bet lygiai ir prekių vagonai.

Dabar, kaip žinoma, nepertraukiamą susisiekimą turi vos 3 keleivių „Expresso“ vagonai tarp Rygos, Kauno, Berlyno, Paryžiaus ir Ostende. Tačiau tas susisiekimas dar nebuvo legalizuotas.

Įgijus teisės nepertraukiamo gelžkelio bėgio per užsienį, mūsų gelžkelių Valdyba mano plačiai ją išnaudoti.

Ruošiama arčiausiu laiku leisti į užsienį daug Lietuvos vagonų su įvairiomis prekėmis ir padaugintų keleivių vagonų skaičių.

Žemaitijoj daroma tyrinėjimų naujų gelžkelių, ypač Telšių, Plungės, Švėkšnos, Naujamiesčio, Tauragės ir Raseinių rajone statymo reikalu. Pageidaujama, kad prie naujų gelžkelių tiesimo prisidėtų krašto savivaldybės ir atskiri vietos gyventojai. Tinkami šiuo reikalu sumanymai jau ruošiami.

Pirmoji Kauno geležinkelio stotis. Stanislovo Lukošiaus reprodukcija iš negatyvų albumo „Kaunas – laikinoji sostinė. Senamiesčio ir Vilijampolės panorama iš lėktuvo 1919 – 1939 m.“ Kauno miesto muziejaus fondai.

Šaltinis: Lietuvos gelžkelių plėtimas (1921, Spalio 15 d.). Lietuva (232 (759), p. 2.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/LNB00AD2076?exId=64673&seqNr=2