1921 m spalio 21 d. | Iš Klaipėdos krašto

Nors Klaipėdos krašte suvartojama daug alkoholio ir naktimis gatvės esti pilnos girtų, vis dėl to visi tie girtuokliai neįstengia pripildyti spirito pirklių kišenių. Jei Lietuvai pavyktų geriau uždaryti Klaipėdos krašte smugelių sienas, Klaipėdos prekybą žlugtų.

Palyginus Klaipėdos krašto importo statistiką ir Lietuvos muitinių Klaipėdos krašto pasieny įvežimo skaitines, reikia stebėtis, kad Klaipėdos kraštan gana daug įvežama, kiek pačių gyventojų reikalams sunaudoti negalima. Visas perteklius eina į Lietuvą daugiausiai nelegaliu keliu. Kitokiu būdu prekyba su Klaipėda dėl blogo susisiekimo neapsimokėtų. Daugiausiai šmugeliu vežama iš Klaipėdos spiritas ir manufaktūra, o į Klaipėdą linai, sėmenis ir žąsis.

Nebus perdėtai pasakymas, kad Klaipėdos krašte prekyba vien šmugeliu gyva. Lietuvoj sumažinus muitą už spiritą Klaipėdos pirkliai pradėjo dėjuoti, nes šmugelninkai atsisakė už kelius auksinius savo gyvybę rizikuoti.

Nors Klaipėdos krašte suvartojama daug alkoholio ir naktimis gatvės esti pilnos girtų, vis dėl to visi tie girtuokliai neįstengia pripildyti spirito pirklių kišenių. Jei Lietuvai pavyktų geriau uždaryti Klaipėdos krašte smugelių sienas, Klaipėdos prekybą žlugtų.

Klaipėdos pirklių sferos neramiai žiūri į Pabaltjūrio sąjungos realizavimą. Jie gerai žino, kad dabartiniais susisiekimo keliais Liepojos uostas Lietuvai prieinamesnis, negu Klaipėda. Jei nebūtų nutiestos gelžkelių linijos tarp Šiaulių ir Kretingos, Klaipėdos uostas būtų antros rūšies, nes keliais po Liepoją Lietuvai daug statesnis. Be to, Klaipėdos uostas nepergilus ir laivai jau 2000 tonų negali plaukioti.

Atvirukas Klaipėdos kraštas. Kauno miesto muziejaus fondai.

Šaltinis: 1921 m. spalio 20 d., Iš Klaipėdos krašto, Lietuva (Nr. 237 (764)), p. 2.

Internetinė prieiga: https://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_64679_2