1921 m. spalio 25 d. | Laiškas iš Italijos

Sekant Italų ir dalimi Prancūzų spaudą, žymu, kad šių dviejų kaimynių valstybių santykiai nėra visai širdingi. Faktas yra, kad nežiūrint visų gražių kalbų iš abiejų pusių apie kultūros bendrumą, apie lotyniškąją giminystę, visas po paliaubų laikotarpis parodė, kad Prancūzai visur, kur galėjo stengės kaišioti strypus į Italų ratas.

Sekant Italų ir dalimi Prancūzų spaudą, žymu, kad šių dviejų kaimynių valstybių santykiai nėra visai širdingi. Faktas yra, kad nežiūrint visų gražių kalbų iš abiejų pusių apie kultūros bendrumą, apie lotyniškąją giminystę, visas po paliaubų laikotarpis parodė, kad Prancūzai visur, kur galėjo stengės kaišioti strypus į Italų ratas.

Priežastis suprantama. Italija atgimusi ir susijungusi vienon valstybėn didėja ir stiprėja – daros galybė, su kuria Prancūzams Viduržemio jūroj ypatingai reikia turėt reikalo, juoba, kad Italija tolima yra nuo depopuliacijos ligos, taip sunkiai atsiliepiančios Prancūzuose.

Šių dviejų kaimynių valstybių santykių iliustracijai pasistengsiu nupasakoti, apie apskutinius kai kuriuos įvykius.

Nesenai, rugsėjo gale, važinėjo po šiaurės Italiją ypatinga karo Prancūzų misija su maršalu Fayolle‘u prieky, aplnakyti žuvusiųjų prancūzų karių kapus buv. Italijos fronte. Lydėjo misiją Prancūzų ambasadorius Italijoje p. Barrere ir Italų valdžios atstovai. Turine buvo misija iškilmingai paties karaliaus priimta.

Tam misijos atsilankyme nieko nebūtų buvę ypatingo (kiek prieš tai lankės tokiais pat tikslais Italų misija Prancūzuos), jei jos lankymasis Italuos, nebūtų sukėlęs priešingų jai demonstracijų iš italų gyventojų pusės. Tokių demonstracijų įvyko, būtent, iš pradžių Milane, o paskui ypač stiprių demonstracijų buvo Venecijoj. Tos demonstracijos sudarė nemalonumų Italų valdžiai ir ypač sujudino Prancūzų spaudą, kuri tuoj pasigavo, žinoma, svarstyti įvykusius faktus sub specie politicia. Kad Italų spauda neatsiliko skolinga skolinga, galima lengvai numanyti. Tas prancūzų ir italų laikraščių ginčas nėra dar pasibaigęs ir dabar.

Įvykusios prieš Prancūzų misiją demonstracijos yra labai įdomus Italų gyventojų padaras. Kad čia buvo prisidėjusi ir organizuojamoji ranka iš fašistų pusės, suprantamas daiktas. Bet masių ūpo barometru jos nenustoja vis dėlto buvusios. Tatai patvirtina italų laikraščiai.

Prancūzijos ministras pirmininkas Raymond Poincare ir Italijos karalius Victor Emmanuele III, 1917 m. Nacionalinė Prancūzijos biblioteka.

Šaltinis: Lietuva,  1921 10 25, p. 1

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=64682

Fotografijos prieiga internetu: https://www.europeana.eu/lt/item/9200518/ark__12148_btv1b53003668k