1921 m. spalio 27 d. | Čekų Slovakų Respublikos aukštosios mokyklos

Mūsų jaunuomenė, kuri nori eiti aukštuosius mokslus užsieny neturi pamiršti Čekų Slovakų mokyklų. Jų aukštosios mokyklos neturėtų būti menkesnės kaip kitos užsienio mokyklos. Tuo tarpu jos pasiekiamesnės mūsų krašto žmonėms dėstamosios kalbos atžvilgiu: čekų kalbą, mokėdamas lenkų ir rusų kalbas, gali suprasti be tam tikro pasiruošimo.

Mūsų jaunuomenė, kuri nori eiti aukštuosius mokslus užsieny neturi pamiršti Čekų Slovakų mokyklų. Jų aukštosios mokyklos neturėtų būti menkesnės kaip kitos užsienio mokyklos. Tuo tarpu jos pasiekiamesnės mūsų krašto žmonėms dėstamosios kalbos atžvilgiu: čekų kalbą, mokėdamas lenkų ir rusų kalbas, gali suprasti be tam tikro pasiruošimo.

Nėra abejojimo, kad mūs jaunuomenė rastų Čekų Slovakų žemėj daug palankumo. Gyvenimo sąlygos tenai tokios pat kaip Vokietijoj. Įstojimo formalumus padėtų atlikti mūs Švietimo Ministerija. Informaciją neatsisakys suteikti Čekų Slovakų Konsulatas Kaune.

Čekų Slovakų krašte pirmoj eilėj tenka paminėti Pragos universitetas, gerai aprūpintas mokslo pradedamosiomis įstaigomis. Šis universitetas tur keturis fakultus: teisių, medicinos, filosofijos (dėstomi filosofijos, paidagogijos, matematikos, gamtos, istorijos ir kalbų mokslai) ir teologijos. Filosofijos fakultas šiemet padalytas į du: literatūros ir gamtos mokslų.

Naujai įsteigti: Masariko universitetas mieste Brno, turįs dar tik teisių ir medicinos fakultus ir Komenskio universitetas Bratislavoje (Presburge), įsikūręs dar tik medicinos fakultą.

Iš specialinių mokyklų senesnė yra Čekų <<Aukštoji technikos mokykla>> Pragoj su skyriais: architektūros, tiltų ir plentų, mechanikos (mašinų statymo ir elektrotechnikos), chemijos, inžinierių, agronomų, agrikultūros ir bendruoju.

Antroji Čekų aukštoji technikos mokykla yra mieste Brno. Joje yra skyriai: architektūros, mechanikos ir elektrotechnikos, inžinierių agronomų ir technikinės chemijos.

Pr. Mš.

Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę pagausėjo norinčių studijuoti Vakarų Europos universitetuose, kurie laikyti prestižinėmis įstaigomis. Vis dėlto, tai neretai studentams sukeldavo problemų, pavyzdžiui, dėl kalbų nemokėjimo. Tuometinis Lietuvos švietimo viceministras rašytojas ir pedagogas Pranas Mašiotas rašė į spaudą agituodamas, kad verta stoti į netolimos Čekoslovakijos aukštąsias mokyklas, kurios taip pat garsėjo aukštu lygiu. Verta pastebėti, kad ilgainiui lietuvių studentų skaičius šios šalies įstaigose išaugo, dėl draugiškų Lietuvos ir Čekoslovakijos ryšių jis nuolat didėjo 3-iame ir 4-ame dešimtmečiuose, ypač gausėjo besistažavusių karininkų.

Kauno istorijos skyriaus muziejininkas dr. Simonas Jazavita

Šio straipsnio autorius Pranas Mašiotas (pirmas iš kairės), savo draugų Igno ir Daratos Prialgauskų vestuvėse. 1924 m. Kauno miesto muziejaus fondai.

Šaltinis: Lietuva,  1921 10 27, p. 3

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/vbspi//content/biImage.jsp?imageId=/vbspi/showImage.do?id=PG_S_64684_3