1921 m. vasario 13 d. | Lenkininkų „oaza“

Benediktinių vienuolyno byla maždaug žinoma visuomenei. Vienuolės lenkės nepatenkintos Vyskupo tvarkymu vienuolyno, šaukėsi pagalbos į Varšuvos Nuncijų: Mons. Ratti, atvykęs pernai į Kauną įsakė klausyti vyskupo, bei leido pasiskųsti Kongregacijai Religiosorum Ryme. Jos pasiskundė.

Benediktinių vienuolyno byla maždaug žinoma visuomenei. Vienuolės lenkės nepatenkintos Vyskupo tvarkymu vienuolyno, šaukėsi pagalbos į Varšuvos Nuncijų: Mons. Ratti, atvykęs pernai į Kauną įsakė klausyti vyskupo, bei leido pasiskųsti Kongregacijai Religiosorum Ryme. Jos pasiskundė. Kongregacija kontakte su Varšuvos nuncijumi, nesiklausdama informacijų iš lietuvių pusės, nesiorientuodama Lenkų – Lietuvių konflikte, paklausius gali būt – lenko konsultoriaus patarimo, nusprendė išimti Benediktinių vienuolyną iš Vyskupo valdžios, ir palikti jį tiesioginėje Šv. Sosto valdžioje, kuri būsianti vykdoma per Apaštališkąjį Nuncijų.

Varšuvos Nuncijus Mons. Ratti imasi vykdinti Kongregacijos dekretą, pasiųsdamas išpradžų dekreto kopiją Žemaičių Vyskupui, o vėliau paskirdamas pr. Pacevičių to dekreto pildytoju.

Čia arciv. Ratti gali susitikti su nesusipratimu. Nuncijų išviso yra šešiolika, ta Kongregacijai neminint Varšuvinio, jisai turėtų prirodyti savus įgaliojimus Benediktin[i]ų reikalu.

Dar ir prirodant Lietuvos valdžiai pasilieka liuosybė pareikšti negeistinumus šiuo kartu Varšuvos intervencijos dėlei daugelio svarbių priežasčių.

Jeigu Mons. Ratti neturi jurisdikcijos priimtu būdu gautos ir prirodomos, kaip kad tokiame svarbiame reikale pageidaujama, tai pr. Pacevičiaus galybė Benediktinių vienuolyne taippat neturi juridinio pagrindo. Ergo res manet integra, t. y. Žemaičių Vyskupas lieka kaip buvęs vienuolyno legalis šeimininkas, kol nepaaiškės Lietuvos nuncijaus arba vizitatoriaus, skirtingo nuo lenkų, paskyrimas, kuriam netektų vykinti tvarką Popiežiaus vardu netik vienuolyne, bet ir kituose katalikų gyvenimo apreiškimuose darbuotis.


Ambrogio Damiano Achille Ratti (1857–1939) – 1919 m. konsekruotas arkivyskupu, 1919–1921 m. apaštališkasis nuncijus Lenkijai, nuo 1922 m. – popiežius Pijus XI.

Konfliktas dėl Benediktinių vienuolyno užtruko kelis metus ir buvo išspręstas pakeitus vienuolyno vadovybę ir 1924 m. lenkes seseris išsiuntus į Kolainius.

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas Rokas Sinkevičius

Benediktinių (šv. Mikalojaus) bažnyčios bokštas. Kauno miesto muziejaus fondai.


Šaltinis: „Trys įdomūs klausimai“, Laisvė, nr. 35, 1921 m. vasario mėn. 13 d., p. 1.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1C1B0000658346?exId=111257&seqNr=1